„Kelis ketvirčius augimas buvo spartesnis negu tikėtasi, tačiau informacija, kuri buvo gauta po kovo pradžioje įvykusio posėdžio, rodo šiokį tokį sulėtėjimą. Nepaisant to, euro zonos ekonomikos augimas tebėra tvirtas ir platus“, – pareiškė jis po ECB balandžio mėnesio posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje.
Rinkos, kuriose buvo nerimauta, kad ECB dėl silpstančio augimo atidės skatinamųjų programų užbaigimą, teigiamai įvertino šį pareiškimą.
„Atsižvelgdami į pamatinį euro zonos ekonomikos stiprumą, esame tikri, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija artės prie mūsų tikslinio kiek mažesnio nei 2 proc. lygio“, – pareiškė ECB vadovas.
Iki 2018 metų pabaigos metinė infliacija euro zonoje tebesudarys apie 1,5 proc., mano M. Draghi. Kiek anksčiau šį mėnesį kovo mėnesio metinės infliacijos įvertis netikėtai buvo sumažintas nuo 1,4 iki 1,3 procento.
Pasak ECB vadovo, pagrindinė rizika, galinti slopinti ekonomikos augimą, yra susijusi su išorės ir tarptautiniais veiksniais. Prie jų M. Draghi priskyrė ir „didėjančio protekcionizmo grėsmes“.
„Prekybos ginčai daro didelį ir greitą poveikį pasitikėjimui“, – pažymėjo jis ir pridūrė, kad ECB kol kas negali įvertinti nesutarimų poveikio ekonomikai laipsnio.
„Augimo impulso susilpnėjimą matyti įvairiose šalyse ir sektoriuose, – pareiškė jis. – Kai kurių rodiklių smukimo mastas buvo netikėtas, tačiau tai paaiškina laikini veiksniai.“
Jis paragino atsargiai vertinti ekonominius duomenis.
ECB vadovas pakartotinai pareiškė, kad euro zonos centrinis bankas kiekybinio skatinimo programą įgyvendins tol, kol pamatys, kad infliacija tvariai atsigauna. Pasibaigus kiekybiniam skatinimui, ECB dar ilgai nedidins pagrindinių palūkanų normų, pažymėjo banko vadovas.
Kiek vėliau jis pabrėžė, kad centrinis bankas yra pasirengęs prireikus pakoreguoti savo skatinamąsias programas, tačiau nori išvengti nepagrįsto pinigų politikos griežtinimo.
Bendrovių obligacijų pirkimo apimčių sumažėjimą jis paaiškino sezoniniais veiksniais, o ne sprendimu laipsniškai jį nutraukti.
„Pinigų politikos, kaip tokios, nesvarstėme“, – pareiškė M. Draghi.
Posėdyje atskirai nebuvo svarstytas ir euro kurso kintamumas, tačiau ECB vadovas pažymėjo, kad jis pastaruoju metu sumažėjo.
Taip pat nebuvo atskirai kalbėta apie JAV vyriausybės obligacijų pajamingumo augimą, nors šis klausimas rinkai kelia didelį rūpestį. Kiek anksčiau šią savaitę 10 metų trukmės JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas pirmą kartą nuo 2014 metų viršijo 3 proc. ribą. M. Draghi šiuos pokyčius pavadino „natūralia dalykų eiga“.
Planai dėl ECB birželio mėnesio posėdžio taip pat nebuvo svarstyti. Pasak M. Draghi, visų pirma reikia suprasti, ar augimo sulėtėjimas yra laikino, ar nuolatinio pobūdžio, todėl bet kokios diskusijos apie birželį kol kas yra pirmalaikės.
Paklaustas apie Latvijos dalyvavimą ECB posėdžiuose, M. Draghi atsakė, kad Latvija negali balsuoti, kol nėra išspręstas klausimas dėl šalies centrinio banko vadovo. Latvijos banko vadovas Ilmaras Rimševičius dėl įtarimų kyšio ėmimu buvo nušalintas nuo pareigų. Kovo mėnesį jis šį sprendimą apskundė Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. O balandį ECB Teisingumo Teismo paprašė įvertinti Latvijos valdžios veiksmus ir šalies centriniame banke susiklosčiusią padėtį.
ECB birželio mėnesio posėdis ir M. Draghi spaudos konferencija įvyks Rygoje.
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs ECB vadovo pavaduotojas Vitoras Constancio pažymėjo, kad euro zonos centriniam bankui galbūt dar ne kartą teks pasitelkti netradicines pinigų politikos priemones.
„Vargu ar įmanoma sugrįžti prie paprastos pinigų politikos“, – mano jis, nes pasikeitė visa pinigų politikos poveikio realiajai ekonomikai sistema.
Euro kursas po M. Draghi pareiškimų pakilo nuo 1,2161 JAV dolerio ankstesnės prekybos sesijos pabaigoje iki 1,2201 JAV dolerio.
Tuo tarpu bendras didžiausių Europos įmonių akcijų indeksas „Stoxx Europe 600“ toliau auga maždaug tokiu pat – 0,5 proc. – tempu.
