Gyvenk savo celėje kaip rojuje. Palik visą pasaulį už savęs ir užmirš jį.
Stebėk savo mintis, kaip geras žvejys stebi žuvis.
Jei tavo protas stebisi, kai tu skaitai, nepasiduok. Grįžk atgal, ir nukreipk savo protą į žodžius dar kartą.
Tai – tik keletas VI a. pradžioje Šv. Romualdo surašytų nuostatų, kuriomis iki šiol vadovaujasi vienuoliai kamalduliai. Deja, jų Lietuvoje neliko dar XIX amžiuje, tačiau Lenkijoje ir kitose valstybėse kamaldulių vienuolynai ir toliau gyvuoja. Pavyzdžiui, jis vis dar veikia netoli Krokuvos.
O tos nuostatos, kurioms jau dešimt amžių, šiuo metu kabo oficinoje – viename iš vienuolyno pastatų, kuriame įrengta ekspozicija liudija apie brolių kamaldulių bei seserų kazimieriečių gyvenimą Pažaislyje.
Iš pradžių buvo sapnas
Atsistokite šalia, ir jis jums išrašys receptą vaistams. Vienuolis, kuris Pažaislio vienuolyne užsiliko nuo XVII amžiaus, ko gero, kažkada išgydydavo negalavimus ne ką prasčiau, nei šiuo metu – mūsų žolininkai.
Baugoka? Ne visiems. Yra tokių drąsių muziejaus lankytojų, kurie ima vienuolį už rankos ir padeda jam vedžioti plunksną po popieriaus lapą.
Dar smagiau, kai greta lankytojų išdygsta ir vienuolės.
Ekspozicija tarsi atgyja, kai jo istoriją ima pasakoti kuri nors iš seserų kazimieriečių. Visas pasakojimas paprastai prasideda nuo to, kaip gi atsirado vienuoliai kamalduliai. O baigiasi tuo, kaip seserys kazimierietės „kaunasi“ su Pažaislio vienuolyno varpinės restauratoriais.
Taigi, pasak legendos, kamaldulių ordino atsiradimą nulėmė pranašiškas Šv. Romualdo sapnas, kuriame jis regėjo vienuolius, dėvinčius baltus abitus ir kopiančius į dangų.
Palaikęs tai Dievo apreiškimu, toje Italijos vietoje, kur sapnas jį aplankęs, Šv. Romualdas nutarė statyti vienuolyną.
Idėją palaikė ir įgyvendinti padėjo vietinių žemių valdytojas grafas Maldoli, matęs panašų regėjimą. Taip Italijoje, Campo (lot. laukas) di Maldoli vietovėje – grafo Maldolio žemėje – kalno papėdėje buvo pastatyta keletas namelių bendruomenėje gyvenantiems broliams, o ant paties kalno – keletas atsiskyrėliams skirtų namelių-celių.
Pirmieji – cenobitai – rūpinosi vienuolyno ūkiu ir vienuolyno svečių priėmimu, antriesiems – eremitams – šv. Romualdas nurodęs tylėti, pasninkauti ir melstis.
Kainos – tik tokios
Vos 4 eurus. Tiek kainuoja bilietas, kurį įsigijus galima aplankyti architektūrinį pažaislio vienuolyno ansamblį. Senjorams ir vaikams bilietas yra perpus pigesnis. Už 10 eurų galima pasikviesti gidą, ir ekskursija taps visai kitokia, nei pats žmogus įstengia pamatyti.
Neįmanoma nuginčyti to, ką savo interneto svetainėje skelbia Pažaislio kultūros ir turizmo centras. Galima skaityti tą informaciją nors ir daugybę kartų, tačiau dar geriau viską pamatyti savo akimis.
Šventovę Kauno pakraštyje, atokiame miške, XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas (1621–1684). Ansamblį suprojektavo italų architektas D. Batista Fredianio.
Audrė Srėbalienė
