Lenkijos Aukštieji kontrolės rūmai (AKR) patikrino patiekalų kokybę dvidešimtyje šalies ligoninių. Ekspertai nustatė, kad maistas jose labai prastas.
AKR išvadose teigiama, jog padėtis tokia todėl, kad sveikatos apsaugos sistema nėra pakankamai finansuojama. Dar viena bėda – Sveikatos apsaugos ministerija nėra nustačiusi maitinimo standartų.
Lenkija nėra reglamentavusi maisto davinio normos, nėra ir griežtų taisyklių, reikalaujančių valgius subalansuoti taip, kad juose būtų ligoniams reikalingas vitaminų ir mineralų kiekis.
Mitybinę patiekalų vertę turėtų prižiūrėti dietologai, tačiau ligoninių vadovai taupumo sumetimais jų neįdarbina.
Siekiant sutaupyti ir maistui skiriama mažai lėšų, todėl patiekalai ruošiami iš žemos kokybės produktų arba užsakomi kuo pigesni iš valgyklų.
Iš dvidešimties patikrintų ligoninių dešimt ruošė maistą vietoje esančioje virtuvėje, o kitos dešimt užsakydavo valgį kitose įmonėse. Kontrolieriai nustatė, kad abiem atvejais maisto kokybė buvo prasta.
Paaiškėjo, kad druskos kiekis patiekaluose 3,7 karto viršija leidžiamą normą.
Užuot patiekus šviežios žuvies, pacientams duodama konservų, o vietoj aukštos kokybės mėsos ant stalo keliauja gaminiai, kuriuose daug riebalų, vandens, įvairių priedų.
Sūris pakeičiamas sūrio produktais, o sviestas – tepiuoju riebalų mišiniu. Per mažai ligoniai gauna ir kitų pieno gaminių, taip pat daržovių, vaisių.
Vieno paciento paros maitinimas ligoninėms atsieina nuo 9,55 zloto (2,3 euro) iki 18 zlotų (4,2 euro).
Tačiau taip yra ne visur. Tarkim, Pabianicių ligoninės direktorius virtuvei numatė tik tiek lėšų, kad per dieną maisto produktams vienam pacientui galėjo būti skirta vos 3,7 zloto (0,8 euro).
Patikrinimas parodė, kad ligoninėse dažnai klastojami dokumentai.
Gdansko ligoninės ataskaitose įrašyta, kad ligonių maisto kokybė labai gera, valgiai subalansuoti.
Tačiau realybė yra visiškai kitokia. Mėsoje vyravo vanduo, paaiškėjo, kad ir pagal dokumentus riebalų kiekis mėsoje buvo net trigubai didesnis.
Bėdų per akis ir Kutno ligoninėje – pacientams patiektoje kalakutienoje net 78 proc. sudarė vanduo.
Ekspertai nustatė, kad maistas ligoninėse gaminamas ne tik iš prastų produktų, bet ir netinkamomis sąlygomis.
Kai kurių virtuvių sienos yra apipelijusios, nuo lubų lupasi dažai, neužtikrinama apsauga nuo graužikų, nėra karšto vandens, stinga švaros maistą vežant.
AKR savo išvadose pareiškė, kad per pastaruosius dešimt metų maisto kokybė ligoninėse nepagerėjo, bet į kontrolierių priekaištus vyriausybė nereaguoja. Lenkijos mitybos draugijos pirmininkas dietologas Stanislawas Klekas mano, kad taip pažeidžiamos ligonių teisės, mat subalansuota mityba yra sudedamoji gydymo proceso dalis.
Įvertino Lietuvos gydymo įstaigas
Šiemet ligonių maitinimo skandalas, įsižiebęs socialiniuose tinkluose, nuvilnijo ir per Lietuvą. Jis paskatino Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą suburti specialistų komisiją. Ekspertai aplankė dalį gydymo įstaigų ir vertino pacientams jose tiekiamą maistą.
Mobilios ekspertų komisijos pirmininko, SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo Almanto Kranausko teigimu, dažniausiai pasitaikanti maitinimo problema yra ta, kad maistas gana skurdus, nelabai paisoma mitybinės vertės, raciono balanso, itin trūksta daržovių, kurios sveikstančiam žmogui labai svarbios.
„Pastebėta, kad daugelyje gydymo įstaigų maisto temperatūra yra žemesnė, nei turėtų būti. Daugumoje gydymo įstaigų prasta patiekalų bei indų estetinė išvaizda, maistas menkavertis, vyrauja angliavandeniai ir riebalai – bulvės, duona, makaronai. Maistas perdirbtas – virta dešra, dešrelės, maltinukai, balandėliai. Taip pat mažai daržovių ir vaisių, ypač šviežių. Nėra vegetariško maisto pasirinkimo galimybių. Retai ar išvis nepatiekiama rauginto pieno produktų – jogurto, pasukų, varškės. Arbata dažniausiai patiekiama tik saldinta. Nėra pasirinkimo galimybių, pavyzdžiui, cukraus, riebalų, užkandžių. Dažnai neduodama įrankių valgyti ir puodelių“, – problemas vardijo A.Kranauskas.
Lyginant įstaigas pagal miestų, kuriame jos yra, dydį, pastebėta, jog mažų miestų įstaigose mažiau lėšų skiriama pacientų maistui, indams ir įrangai. Atitinkamai prastesnė jose ir maitinimo kokybė.
Pastebėta, kad kai maitinimo paslauga perkama iš šalies, maitinimo kaina būna aukštesnė, tačiau kokybė – blogesnė ir sunkiau valdoma.
Ekspertų komisija geriausiai įvertino Trakų rajono Onuškio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę, Alytaus ligoninę, „Kardiolitos“ kliniką Vilniuje.
Skurdžiausiai pacientai buvo maitinami Utenos ir Širvintų ligoninėse. Dauguma gydymo įstaigų, tarp jų – Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, Kauno klinikinė ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė, Santaros klinikų Vaikų ligoninė, buvo įvertintos patenkinamai.
SAM patikino, kad maistas ligoninėse ir toliau bus tikrinamas.
