„Pasaulyje pagrindiniai oro teršėjai yra pramonė, energetikos sektorius ir transportas. Lietuvoje pagal šį rodiklį pirmauja pastarasis“, – aiškino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos katedros docentas daktaras Alvydas Zagorskis.
Nieko stebėtino, mat dar daugiau negu prieš dešimtmetį šalyje tapo itin populiarūs dyzeliniai automobiliai – tuomet dėl mažesnės šių degalų kainos prasidėjo kone visuotinė „dyzelizacija“. Tačiau dyzelinas yra viena taršiausių degalų rūšių.
Skaičiuojama, kad vidaus degimo varikliui sunaudojus toną dyzelino į aplinką patenka apie 300 kilogramų anglies oksido, kuris, reaguodamas su deguonimi, pavirsta dar didesniu kiekiu anglies dvideginio. Daugelis mokslininkų sutaria, kad pastarosios dujos ir yra kalčiausios dėl pasaulyje sukelto klimato kaitos efekto.
Kiekis – įspūdingas
80 tūkstančių tonų anglies dvideginio – daug ar mažai? Tokį klausimą išgirdęs A.Zagorskis tvirtino, kad Lietuvai tai išties nemenkas kiekis. Būtent tiek šių teršalų į atmosferą turėtų nebepatekti kasmet nuo 2022-ųjų pabaigos. Mat iki to laiko ketinama baigti elektrifikuoti geležinkelio ruožą tarp Vilniaus ir uostamiesčio.
Vadinamajame transeuropiniame IXB koridoriuje, besidriekiančiame nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos, vienas ruožas jau elektrifikuotas – nuo Kenos iki Naujosios Vilnios.
Elektros tinklas buvo nutiestas virš daugiau nei 100 kilometrų geležinkelio bėgių. Taip pat elektrą naudojantys traukiniai jau gali važiuoti nuo Vilniaus iki Kaišiadorių. Tačiau likęs ruožas tarp sostinės ir uostamiesčio yra labiausiai naudojamas geležinkelis Lietuvoje: nors jis sudaro tik ketvirtadalį viso tinklo, čia pergabenama apie 55 proc. šalyje traukiniais vežamų krovinių.
„Tai, kad reikia šį ruožą elektrifikuoti, akivaizdu. Jau paskelbtas rangovo konkursas, o jo laimėtojas turės suprojektuoti ir elektrifikuoti tiek Vilniaus geležinkelio mazgą, tiek visą ruožą nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos. Iš pradžių buvo skaičiuojama, kad toks projektas atsieis apie 350 mln. eurų. Tačiau įsigydami visus darbus vienu pirkimu tikimės sutaupyti ir kainą sumažinti iki 250 milijonų eurų“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Planuojama, kad didžioji investicijų dalis – 212,5 mln. eurų – bus finansuojama iš ES Sanglaudos fondo.
Reikės naujų lokomotyvų
Tačiau tinklo plėtra yra tik vienas elektrifikavimo etapų. Iki 2022 m. pabaigos „Lietuvos geležinkelių“ grupė savo riedmenų parką planuoja papildyti elektra varomais lokomotyvais ir keleiviniais traukiniais. Mat apsispręsta jais gabenti ne tiktai keleivius, bet ir krovinius, kurie įmonei atneša daugiausia pajamų. Skaičiuojama, kad pasirinkus elektrinius riedmenis kasmet energijai būtų išleidžiama apie 10 mln. eurų mažiau.
„Šiuo metu Krovinių vežimo direkcija rengia studiją, kuri turėtų parodyti, koks bus elektrinių lokomotyvų poreikis. Pagal tai jie ir bus perkami. Tuo metu keleiviams gabenti bus įsigyta tiek elektrinių traukinių, kad galima būtų aptarnauti visus elektrifikuotos linijos maršrutais. Dabar irgi nustatinėjami tie maršrutai, bus ruošiamos techninės specifikacijos elektriniams traukiniams pirkti. Bet tiksli investicijų suma paaiškės tik po to, kai bus nustatytas lokomotyvų ir keleivinių traukinių poreikis“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
Naudos žaliąją energiją
Kaip šie pokyčiai atsilieps aplinkai? Apskaičiuota, kad norint automobiliais iš Vilniaus į Klaipėdą vežti 150 žmonių, tam reikėtų apie 770 litrų degalų. Tuo metu elektriniam traukiniui jų nereikėtų iš viso. Dar didesnis efektas gabenant krovinius, nes juos vežant dyzeliniais vilkikais degalų sunaudojama labai daug.
Tačiau net ir elektromobilių savininkams neretai prikaišiojama – gerai, neperki dyzelino ar benzino, bet kiek teršiama gamta, kol tau pagamina elektrinės tiek energijos?
Pasak VGTU docento A.Zagorskio, netiesioginė tarša tokiu atveju iš tiesų egzistuoja, tačiau net ir gaminant elektrą iš gamtinių dujų ar biokuro teršalų į atmosferą patenka gerokai mažiau nei deginant dyzeliną ar kitokius degalus.
O jei naudojama vadinamoji žalioji elektra, perkama iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, netiesioginė tarša sumažėja iki minimumo – ji galima nebent gaminant, pavyzdžiui, saulės baterijas ar vėjo jėgaines, bet ne jas naudojant.
Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ jau anksčiau apsisprendė pirkti žaliąją elektrą.
Mokant už ją skatinama ir remiama atsinaujinančiųjų energijos šaltinių plėtra, tausojama aplinka. Dabar tokia elektra varomi traukiniai, važiuojantys iš Vilniaus į Kauną, Trakus bei iki Lietuvos ir Baltarusijos sienos.
Kelionės taps greitesnės
Pastačius kontaktinį elektros tinklą atsiras galimybė padidinti pačių traukinių greitį. Šiuo metu kelionė iš sostinės į Klaipėdą arba priešinga kryptimi užtrunka daugiau nei 4 valandas.
Pagal blogiausią scenarijų elektriniu traukiniu įveikti šį atstumą truktų 3 valandas 45 minutes, bet realiai tikimasi, kad kartu su elektrifikavimu bus atnaujinta ir pati geležinkelio linija, todėl kelionės laikas bus trumpesnis nei trys valandos. Patogiame vagone su belaidžiu interneto ryšiu įsitaisiusiam keleiviui dažnai tas papildomas pusvalandis ar net valanda galbūt neprailgsta. Tačiau iš tiesų kiekviena minutė reiškia daugybę sutaupyto visų keleivių laiko.
Apskaičiuota, kad jei kelionė iš Vilniaus į uostamiestį sutrumpėtų bent 15 minučių, bendras visų keleivių sutaupytas laikas per metus siektų 125 tūkst. valandų. Be to, greitesni traukiniai skatintų žmones rinktis būtent tokį keliavimo būdą.
O kuo daugiau bus atsisakoma kelionių automobiliais, tuo didesnė nauda aplinkos apsaugai.
Elektrifikuotų kelių dalis ES (2015 m.)
Vieta Valstybė Procentai
1. Liuksemburgas 95,27
2. Belgija 85,56
3. Olandija 75,67
4. Švedija 75,5
5. Austrija 71,24
6. Italija 71,22
7. Bulgarija 71,14
8. Portugalija 64,4
9. Lenkija 63,63
10. Ispanija 63,6
11. Prancūzija 55,54
12. Suomija 55,07
13. Vokietija 52,4
14. Slovakija 43,77
15. Slovėnija 41,36
16. Vengrija 39
17. Rumunija 37,42
18. Kroatija 37,25
19. Čekija 33,98
20. Didžioji Britanija 33,42
21. Danija 24,33
22. Graikija 23,45
23. Latvija 13,45
24. Lietuva 9,4
25. Estija 8,74
26. Airija 2,75
Pralenktume Daniją
- Pasaulyje intensyviai naudojami geležinkelio ruožai paprastai elektrifikuojami – dėl to gerėja ekologinė situacija ir mažėja pačių vežėjų energijos sąnaudos. Pasaulyje didžiausias elektrifikuotų geležinkelių tinklas yra Kinijoje (80 tūkst. km), o Europos Sąjungoje – Vokietijoje (25 tūkst. km). 2015 metais Europos Sąjungoje apie 50 proc. geležinkelių buvo elektrifikuoti. Lietuvoje šis skaičius siekia 9 proc. Užbaigus numatytus elektrifikavimo projektus, elektrifikuotų kelių procentas Lietuvoje išaugtų iki 25 ir pagal šį rodiklį pralenktume Daniją. ES tikslai
- Europos Komisija yra iškėlusi užduotį, kad iki 2030 metų bent 30 procentų krovinių, kurie sausumos keliais gabenami didesniu nei 300 kilometrų atstumu, būtų vežami arba geležinkeliais, arba vandens transportu. Iki 2050 metų šis rodiklis turėtų išaugti iki 50 procentų. Tai pasiekti galima plečiant ekologiškus ir efektyvius transporto koridorius, vienas kurių yra elektrifikuoti geležinkeliai.
