Užduotis surengti visuotinius administratorių rinkimus pasirodė ne iš lengvųjų – mat šį darbą turėtų atlikti penki savivaldybės specialistai, bet kol kas nėra apklausta maždaug 200 tūkst. sostinės butų savininkų.
Savivaldybės koridoriuose jau imta kalbėti, kad šiam darbui teks samdyti įmonę, kuri padėtų platinti balsavimo vokus.
Vilniečiai jaučiasi padėties įkaitais, mat abejotino būtinumo rinkimai niekaip nesibaigia, o išlaidos jiems vis auga. Surengti tokią apklausą sumanyta dar praėjusiais metais, o jai itin pritarė buvęs sostinės vicemeras Valdas Benkunskas.
Tačiau pernai rudenį pradėtas darbas visiškai įstrigo. O dėl rinkimų skaidrumo kilo abejonių net ir Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).
Kaltas vienas dokumentas?
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis pripažino, kad šie rinkimai išties kelia rūpesčių, bet pažadėjo, kad netrukus veiksmas pajudės iš mirties taško.
„Pirmiausia teks kovoti su Aplinkos ministerijos neįgalumu dėl šio proceso reglamentavimo. Tereikia patikslinti vieną dokumentą, ir galėsime rengti rinkimus elektroniniu būdu.
Tai, kaip rinkimai vyksta dabar, yra apgailėtina. Stengiamės laikytis įstatymų, bet viskas stringa, nes savivaldybės darbuotojai turi atlikti paštininkų darbą – nešioti biuletenius“, – sakė administracijos vadovas.
Anot jo, siekį kuo greičiau perkelti balsavimą į elektroninę erdvę stabdo galiojantis reguliavimas. Tačiau toli gražu ne visi savivaldybėje žavisi elektroninio balsavimo idėja.
„Nuolat girdėti svarstymų, kad čia kažkas užvaldė tą ūkį ir reikia leisti žmonėms pasirinkti.
Faktas, kad yra rinkos dalyvių, turinčių didesnę rinkos dalį, bet pastebėjome, jog administratorių per rinkimus pakeičia vos 1–2 proc. daugiabučių“, – aiškino P.Poderskis.
Anot jo, nėra itin protinga taip skubiai rinkti naujus daugiabučių prižiūrėtojus: „Jei žmonės patenkinti esamu administratoriumi, nerašo skundų, nekelia problemų ir gauna paslaugas.
Jei žmonės nori pakeisti administratorių, turėtų būti sudaryta galimybė tai padaryti bet kada, o dabar vyksta tokie priverstiniai rinkimai.“
Teks prašyti pagalbos
P.Poderskis patvirtino gandus, kad savivaldybė svarsto samdyti įmonę, kuri padėtų išplatinti laiškus gyventojams.
„Vertiname išlaidas ir ieškome sprendimo – ar laikyti darbuotojus, kurie paverčiami paštininkais, ar nusamdyti Lietuvos paštą, kad viskas būtų atlikta daug greičiau.
Bet kuriuo atveju pasistengsime, kad tos išlaidos būtų numatytos biudžete, o darbuotojų laiką skirsime su miesto klausimais susijusiems darbams.“
Administracijos vadovas gana kritiškai įvertino tai, kad dabar administratorių rinkimais priversti rūpintis penki savivaldybės darbuotojai: „Jeigu tai būtų elektroninis procesas, jį galėtų prižiūrėti vos vienas žmogus.“
Įvardijo, kam naudinga
Savo ruožtu Lietuvos būsto rūmų teisininkas Andrius Iškauskas teigė, jog savivaldybė liko kurčia perspėjimams, kad tokie rinkimai apskritai nereikalingi.
„Kad buvome teisūs, patvirtina ir dabar vykstantys procesai. Jei kuriuose nors būstuose esama problemų, gyventojai patys gali pakeisti administratorių.
Jei to padaryti dėl kokių nors priežasčių nepavyksta, savivaldybė būtent tuose konkrečiuose namuose ir galėtų surengti rinkimus.
Tačiau kam jų reikia ten, kur viskas gerai?“ – stebėjosi advokatas. Anot jo, taip ne tik švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai, bet ir kyla sumaištis būsto priežiūros paslaugas teikiančių įmonių rinkoje.
A.Iškauskas spėjo, kad permainos naudingos tik didiesiems rinkos žaidėjams.
„Dažnai naujus rinkimus laimi stambios įmonės. Šie savotiški grožio konkursai naudingi tik didiesiems, kurie skiria daugiau lėšų reklamai ir gyventojų lankymui.
Mažesnės būsto administravimo bendrovės taip stumiamos iš rinkos. Baiminamės, kad iš 40 gyvenamųjų namų administratorių gali likti tik kokie 10–15“, – teigė Lietuvos būsto rūmų teisininkas.
Jis priminė, kad rinkimų idėja atsirado tuomet, kai savivaldybės valdoma bendrovė „Grinda“ nusprendė irgi imtis administravimo verslo. Todėl dabartinis chaosas gali būti naudingas tiems, kurie puoselėjo tokius planus.
„Gal taip valomas laukas. Čia kaip neatsakingas žolės deginimas – pirmiausia viską supleškinkime, o paskui pažiūrėsime, kas iš to išaugs“, – svarstė A.Iškauskas.
Suabejojo skaidrumu
Daugiabučių administratorių rinkimų organizatoriai dėl galimų spragų, leidžiančių atsirasti korupcijai, sulaukė priekaištų iš Specialiųjų tyrimų tarnybos.
STT pateiktoje antikorupcinio vertinimo išvadoje pilna pastabų apie tai, kad kai kurios teisės aktų nuostatos gali būti suvokiamos ir taikomos nevienareikšmiškai.
„Visiems akivaizdu, kad pats procesas yra itin neskaidrus. Aiškios tvarkos, kaip vyksta naujieji perrinkimai, nėra. Gyventojai Būsto rūmams skundžiasi, kad balsavimo biuleteniai mėtosi laiptinėse, lankosi nepažįstami žmonės ir dalija lankstinukus.
Dėžutės, kuriose tie biuleteniai turi atsidurti, – sukrypusios, sugadintos.
Galimybių piktnaudžiauti yra be galo daug. Juk net nėra aišku, kaip skaičiuojami balsai“, – kalbėjo A.Iškauskas.
Teisininko teigimu, savivaldybė puikiai supranta, kad rinkimai per ilgai užtruko, tačiau dabar ketinama samdyti įmonę, o tam prireiks papildomų išlaidų.
Neaišku, kuo remiasi
Anksčiau buvo kartojama, kad rengti tokius rinkimus savivaldybę įpareigoja Aplinkos ministerija, tokia būtinybė neva numatyta ir Civiliniame kodekse.
„Taip tikrai nėra. Dar buvo bandoma aiškinti, kad rinkimus liepė rengti Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė, tačiau ji tokio raginimo išsigynė, o Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas patikino, kad tokių rinkimų nereikia.
Iki šiol nėra suprantama, kokiais teisės aktais remiasi savivaldybė“, – kalbėjo advokatas A.Iškauskas. Anot jo, nieko panašaus kituose Lietuvos miestuose nėra buvę, o administratorius tekdavo keisti tik tuose daugiabučiuose, kurių gyventojai būdavo nepatenkinti gaunamomis paslaugomis.
Skaičiai pasirodė šiek tiek keistoki
Laura Matjošaitytė
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė
„Šiuo atveju reikėtų plačiau aiškintis situacijos aplinkybes. Žvelgiant į skaičius, kai yra 200 tūkst. potencialių rinkėjų, o procesą organizuoja tik penki asmenys, tai atrodo šiek tiek keista.
Visa rinkimų procedūra turi būti aiškiai reglamentuota ir šio reglamento privaloma laikytis.
Gal procesas stringa ir dėl kitų objektyvių priežasčių, kurių mes šiandien nežinome, tad reikėtų atlikti jų analizę ir tik tada vertinti.“
