Rusijos žemės ūkio įmonių bendrasis pelningumas stabiliai mažėja nuo 2017 metų pradžios. Per praėjusius metus jis susitraukė 15 proc.
Atitinkamai nuostolingai dirbančių šio sektoriaus įmonių bendrieji nuostoliai per metus išaugo net 52 proc., nors, atrodo, sudarytos kone šiltnamio sąlygos, nes konkurentams iš ES ar daugelio kitų valstybių kelias paprasčiausiai užkirstas.
Paklausa nuolat mažėja
Viena nuostolių priežasčių yra tai, kad bendrovės, gaminančios produkciją vidaus vartotojams, susidūrė su vis mažėjančia paklausa.
Juk Rusijos gyventojų realiosios pajamos menksta jau nebe pirmus metus.
Kita vertus, daugelis stambesnių kompanijų prarado galimybę gauti finansavimą iš užsienio šaltinių, o skolintis vietoje brangiau.
Kurį laiką Rusijos žemės ūkio ir maisto pramonės sektorius augo dėl vakarietiškai produkcijai įvestų sankcijų, tačiau dabar jų poveikis jau baigėsi.
Negali įsigyti detalių
Kita vertus, tos sankcijos turėjo ir daug neigiamos įtakos. Pavyzdžiui, nemažai bendrovių nebegali iš Vakarų gamintojų įsigyti atsarginių detalių ir pačios technikos, sudėtinga nusipirkti net sėklų.
Kai kurių produktų – paukštienos, kiaulienos, grikių ar cukraus – gamintojai vidaus rinką jau visiškai užpildė. Jiems bene vienintelė išeitis – eksportas.
Tačiau daugeliui įmonių surasti rinkų užsienio šalyse labai sudėtinga – brangiai atsieina gabenimas, tarp valstybių nėra suvienodintos žemės ūkio produkcijos sertifikavimo normos“, – neslėpė Kompleksinių strateginių tyrimų instituto analitikė Nadežda Kanygina.
Grūdų laukia daug mažiau
Todėl jau dabar Rusijos žemės ūkio ministerija įspėjo, kad šiais metais bendra šio sektoriaus gamybos apimtis nebus didesnė nei pernai, o jei ir ūgtelės, tai geriausiu atveju vienu procentu.
Tradiciškai Rusija eksportuoja itin daug grūdų. Tačiau, sumažėjus jų kainoms ir kilus problemų dėl logistikos, derlius šįmet planuojamas mažesnis – 115 mln. tonų, nors pernai jis buvo rekordinis ir siekė 135,4 mln. tonų.
Ataskaitoje taip pat įspėjama, kad, pavyzdžiui, cukrinių runkelių šalyje šįmet bus užauginta net 24 proc. mažiau nei pernai. Žalio pieno numatyta primelžti 31,3 mln. tonų – vos 0,6 proc. daugiau.
Varške galima apsinuodyti
Dar viena didžiulė bėda, neleidžianti prasimušti į užsienio rinkas, yra rusiškų gaminių kokybė. Tai jau akmuo į žemės ūkio produkcijos (ypač pieno) perdirbėjų daržą.
Trys pagrindinės kontrolės tarnybos – „Rosselchoznadzor“, „Rospotrebnadzor“ ir „Roskačestvo“ – neseniai patikrino daugiau nei 250 pavadinimų varškę, pieną ir sviestą.
Rezultatai buvo labai liūdni, ypač varškės tyrimų. Iš 73 pavyzdžių tik 23 prekių ženklai atitiko visus reikalavimus. Daugiau nei pusėje varškės pakuočių buvo padidėjusi mikrobiologinė tarša – aptikta mielių, pelėsių, įvairių bakterijų ir net žarnyno lazdelių.
Rusai Lietuvos ir kitų valstybių pieno perdirbėjams dažnai statydavo kliūtis dėl gaminiuose aptiktų antibiotikų pėdsakų. Tačiau jų rasta ir 9 rusiškos varškės rūšyse. Anot kontrolierių, tai rodo, kad į gamyklas dažnai tiekiama prastos kokybės produkcija iš ūkių, o fabrikuose nepaisoma sanitarijos normų.
Iš 90 patikrintų pieno prekių ženklų normas atitiko 72, iš 82 sviesto – 53.
Anot žemės ūkio ekspertų, kokybę gali pagerinti tik konkurencija, kai pirkėjai nusisuks nuo prastų gaminių. Tačiau kol vakarietiškai produkcijai galioja sankcijos, rusų gamintojams verstis per galvą tikrai neverta.
