SVDPT paslaugos savo esme yra rinkoje visiškai įprastos saugaus duomenų perdavimo paslaugos. Jos reikalingos viešajame sektoriuje veikiančioms įstaigoms bei organizacijoms, tarp kurių – ir mokyklos, vaikų darželiai ir pan. Todėl daugiau kaip 160 Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmonių ir susijusių organizacijų vienijanti asociacija INFOBALT Konkurencijos tarybos prašo išnagrinėti, ar valstybės įmonei „Infostruktūra“ suteikta išimtinė teisė teikti SVDPT paslaugas nepažeidžia Konkurencijos įstatymo.
Dar 2004-2005 m. tuomečio vidaus reikalų ministro įsakymais „Infostruktūrai“ buvo suteikta išimtinė teisė teikti valstybės institucijoms SVDPT operatoriaus paslaugas. Tačiau praėjusių metų pabaigoje Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pripažino, kad tokią teisę „Infostruktūrai“ suteikę ministerijos įsakymai prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismai išreiškė abejonę, ar tokio monopolio egzistavimas yra suderinamas su ES teisės aktais, draudžiančiais valstybės pagalbos teikimą bei konkurencijos iškraipymus. Tačiau monopolijos neteisėtumą pripažino vadovaudamiesi Konstitucija, tiesiogiai draudžiančia monolizuoti rinką. LAT, sukurdamas precedentą, tuomet nutarė, kad be konkurso sudaryta „Infostruktūros“ ir Aukštadvario regioninio parko direkcijos sutartis buvo neteisėta.
Tačiau šiemet įsigaliojus Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimams, SVDPT valdytojo funkcijas perėmė Krašto apsaugos ministerija ir tinklo tvarkytoju paskyrė savo kontroliuojamą įmonę „Infostruktūra“. Nuo šiol SVDPT paslaugas gali teikti tik šis ministerijos įgaliotas tvarkytojas, o jo paslaugas viešojo sektoriaus įmonės ir organizacijos gali pirkti be viešojo konkurso.
Asociacija INFOBALT atkreipia dėmesį, kad tokiu būdu Krašto apsaugos ministerija tiesiog įtvirtino monopolį kitame teisės akte. Jo ribos yra dar platesnės nei anksčiau – daugelis rinkos dalyvių neteko galimybės teikti SVDPT paslaugų viešajame sektoriuje veikiančioms įmonėms ir organizacijoms. Susidariusi situacija neleidžia verslo įmonėms konkuruoti dėl viešojo sektoriaus užsakymų, nebeskelbiami viešųjų pirkimų konkursai dėl tokio pobūdžio prekių ar paslaugų teikimo.
„SVDPT iš esmės yra įprasta paslauga – tinklas nepasižymi jokiomis savybėmis, dėl kurių šios paslaugos privačiame ar viešajame sektoriuje veikiančioms organizacijoms negalėtų ar nenorėtų teikti IRT srityje besispecializuojančios įmonės. Tai reiškia, kad Krašto apsaugos ministerija savo veiksmais reikšmingai iškreipia konkurenciją rinkoje“, – sako Paulius Vertelka, asociacijos INFOBALT direktorius.
P. Vertelka taip pat atkreipia dėmesį, kad kartu ministerija sukūrė teisinį reglamentavimą, kuris gali iškreipti konkurencijos sąlygas ir kitose su SVDPT susijusiose rinkose. Pavyzdžiui, subsidijuojant komercinių paslaugų teikimą monopolinėmis SVDPT paslaugų pajamomis, įgyjant galimybę spręsti kokia apimtimi komercines paslaugas viešojo sektoriaus subjektams galės teikti privatūs rinkos dalyviai.
Be to, asociacija pastebi, kad ministerijos sukurtas teisinis reglamentavimas nenumato monopolizuotų SVDPT paslaugų kainų kontrolės. Jų nereguliuoja nepriklausomas reguliatorius, kuris įprastai skiriamas monopolinėse energetikos ar elektroninių ryšių rinkose. Šiuo atveju kainas nustato pati „Infostruktūra“ ir jas derina su savo steigėju, kuris yra tiesiogiai suinteresuotas gerais savo kontroliuojamo subjekto finansiniais rezultatais.
„Egzistuojant tokiam interesų konfliktui buvo sukurtas teisinis monopolis, kurio realiai niekas nekontroliuoja. Tačiau monopolinėje rinkoje veikiantis subjektas vargiai gali pasiūlyti geriausios kokybės paslaugas už geriausią kainą. Todėl sprendimas monopolizuoti SVDPT paslaugų teikimą, nenumatant jokio kontrolės mechanizmo reiškia, kad viešasis sektorius mokės didesnę kainą už prastesnės kokybės paslaugas“, – sako P. Vertelka.
