„Naują sezoną Lietuvos statybos sektoriaus atstovai pasitinka optimistiškai, – sako bendrovės „Creditreform Lietuva” verslo analitikė Alina Rauktytė, – praėjusiais metais statybos darbų atlikta net 12,5 proc. daugiau, jei lyginsime su 2016-aisiais. Pajamos pasistiebė 25,1 proc., kuo statybininkai ženkliai pralenktė kitus ūkio sektorius. Stipriai augusios pajamos gerokai viršijo dėl padidinto MMA ir Sodros “grindų” didėjusius atlyginimus bei toliau besipučiančias statybinių medžiagų kainas, todėl ir statybos sektoriaus pelnas pernai buvo net 39,2 proc. daugiau nei užpernai.
Pelningų įmonių dalis statybos sektoriuje 2017 m. , išskyrus pirmąjį ketvirtį, laikėsi ties 50 proc.
Be to, visa tai pasiekta mažesnėmis jėgomis nei 2016 m. Juk statybos įmonių sumažėjo 7,9 proc., iki 7064, o jose dirbančiųjų – 4,9 proc. iki 88800. Visame Lietuvos ūkyje darbdavių skaičius susitraukė tik 1 proc., o darbuotojų sumažėjo puse procento. Tai rodytų, kad Lietuvos statybos sektorius stambėja, bet taip pat kyla minčių dėl išaugusio šešėlinio darbo bei didesnio emigrantų išnaudojimo. Dėl sparčiai augančios imigracijos iš Ukrainos Vyriausybėje jau imta kalbėti apie kvotas darbuotojams iš užsienio, tarp kurių ir statybininkai.
Pasikeitė ir pagrindinis statybos įmonių pajamų šaltinis. Gyvenamųjų būstų rinkoje pasiūla ima viršyti paklausą, tad tokių pastatų statybos apimtys per metus krito 4,5 proc., užtat gerokai daugiau pastatyta inžinerinių statinių (augimas 17,8 proc.) – akivaizdu, kad Lietuva skuba panaudoti ES pinigus, kurių po 2020 m. gali ir nebelikti. Nuo infrastruktūros objektų neatsilieka ir komercinių pastatų statyba, kurios apimtys ūgtelėjo 16,1 proc. Gyvenantys Vilniuje tą pastebi plika akimi.
Toliau auga statybos sektoriui tenkanti viešųjų pirkimų vertės dalis. 2017 m. I pusmetį, lyginant su tuo pačiu 2016-ųjų laikotarpiu, viešųjų pirkimų apimtys, tenkančios statybų sektoriui, išaugo 14,6% ir sudarė 685,9 mln. eurų.
Ūgtelėjo ir oficialūs statybininkų atlyginimai. Anot Statistikos departamento, per 2017 m. jie palipėjo nuo 749,3 iki 806,6 euro. Tiesa, kai kurios gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statybos sektoriaus įmonės savo darbuotojams buvo kur kas dosnesnės. Štai UAB „Fitsout“ vidutinės algos mediana per pirmus tris šių metų mėnesius siekė 3826,45 eur, UAB „Kapitel“ – 3763,48 eur, UAB „DEK LT STATYBA“ – 2720,1 eur, o UAB „Realco statyba“ – 2472,28 eur.
Areštų mažėjo
Ūgtelėję atlyginimai mažai paveikė statybos sektoriaus bankrotų ir areštų statistiką. Turto areštų suma 2017 m. buvo 26,4 proc. didesnė nei 2016 m., tačiau per tris šių metų mėnesius ji jau tapo 12,9 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Įmonių, patyrusių turto disponavimo apribojimus, mažėjo ir šiais, ir pernai metais.
Įmonių, tapusių bankrutuojančiomis statybos sektoriuje 2017 m. padaugėjo tik 3,76 proc., kai visoje ekonomikoje 11,8 proc. Be to, bankrotų gausa 2017-aisiais susijusi ne su ekonomine padėtimi, o su liepos 1 d. įsigaliojusiu įstatymu dėl kreditoriaus mokesčio norint iškelti bankroto bylą. Dėl to bankrotų buvo gerokai pagausėję iki metų vidurio, o po to jų kiekis krito.
Visi žvalgosi į ES
Galima drąsiai teigti, kad 2017-ieji metai statybų sektoriui leido lengviau atsikvėpti. Augančios darbų apimtys ir pajamos bei ženkliai šoktelėjęs pelnas, nepaisant išaugusių žaliavų kainų ir didėjančio darbo užmokesčio, leidžia tikėtis tolimesnių teigiamų finansinių rezultatų. Nuosaikesnė situacija bankrotų ir turto areštų statistikoje taip pat rodo, jog šis sektorius 2017 metais buvo stabilesnis ir mažiau rizikingas. Tačiau kiek ilgai tai truks, priklauso ir nuo įvairių išorinių veiksnių. Aišku, kad dar iki 2021-2022 m. statybos sektoriaus lokomotyvą į priekį gins 2015-2020 m. laikotarpio ES parama.“
