EP rezoliuciją per debatus prieš balsavimą aptarę europarlamentarai nesutarė dėl to, kaip suderinti norą daugiau lėšų skirti inovacijoms, bet nenuskriausti ir sunkiau gyvenančių regionų gyventojų.
Šis klausimas itin aktualus Lietuvai, nes Europos Komisijos pasiūlyme Lietuvos regioninei plėtrai siūloma skirti 6,359 mlrd. eurų – 12,9 proc. mažiau nei 2014-2020 metų biudžete (7,3 mlrd. eurų).
Strasbūre susirinkę europarlamentarai antradienį aptarė savo poziciją, o trečiadienį balsavo dėl pritarimo neįpareigojančiai rezoliucijai. Už ją pasisakė 409 europarlamentarai, prieš balsavo 213, o 61 susilaikė.
Europarlamentarai pažymėjo, kad gegužės 2 d. Europos Komisijos pateikti būsimojo biudžeto duomenys klaidina ir ne iki galo atspindi karpymus, kuriuos patirs ES regionai ir žemės ūkis. EP vertinimu, priėmus Komisijos pasiūlytą biudžeto projektą be pakeitimų, ES regionai netektų 10 proc., o žemės ūkis – 15 proc. paramos palyginti su dabartiniu finansavimu, o tai nepriimtina. Europos Komisija tvirtina, kad šių politikos sričių finansavimas mažės ne daugiau kaip 5 proc.
„Atrodo, kad diskusija vyksta tik apie pinigus, tačiau turime kalbėti apie bendrus prioritetus. Už skaičių turime įžvelgti mūsų politikos pasirinkimus, kaip norėtume, kad ES veiktų artimiausius septynerius metus. Jau dabar aišku, kad turėsime rasti pusiausvyrą tarp naujų prioritetų ir tradicinių politikos sričių“, – antradienį kalbėjo Europos Sąjungos Tarybos atstovė Monika Panajotova.
Už biudžetą atsakingas Europos Komisijos narys Guntheris Oettingeris teigė, kad pristatytame Komisijos juodraštyje atspindimi nauji prioritetai, kurių reikalavo ir Europos Parlamentas.
„Gynyba, migracija, pasienio kontrolė, daugiau investicijų tyrimams ir inovacijai, „Erasmus+“ programai – mūsų pasiūlymas apėmė visa tai. Tačiau jūs nenorite mažinti lėšų sanglaudos arba žemės ūkio politikai. Atvirai jums pasakysiu, jeigu toks svarbus rėmėjas kaip Jungtinė Karalystė išeina iš ES, viskas pasikeičia. Negalime toliau apsimesti, kad visos programos tęsis nepaliestos ir dar susigalvosime naujų užduočių, prioritetų ir investavimo sričių“, – aiškino eurokomisaras.
G.Oettingeris pabrėžė, kad būtina užtikrinti, jog sanglaudos politika išliks sąžininga: „Nenorime, kad kai kurie žmonės gautų arba prarastų per daug.“
Europarlamentarė Maria Joao Rodrigues pabrėžė, kad Europos institucijos tiesiog negali priimti biudžeto, kuris sumažina paramos lėšas besivystantiems regionams.
„Tai tiesiog nepriimtina. Turime atsižvelgti į situaciją. Žinoma, reikia reaguoti į įvairius iššūkius, tačiau privalome išlaikyti biudžetą, kuris sumažins socialinę nelygybę ir išlaikys galimybes investuoti į ateitį“, – kalbėjo Socialistų ir demokratų partijai atstovaujanti portugalė.
Naują ilgalaikį ES biudžetą tvirtins ES narės, tačiau jo įsigaliojimui yra būtinas Europos Parlamento pritarimas. Europarlamentarai siekia, kad biudžetas būtų priimtas iki kitų EP rinkimų, kurie vyks po metų.
Pasak Finansų ministerijos pranešimo, Lietuvai skirta parama mažėtų 11 proc. iki 5,6 mlrd. eurų (2018 metų kainomis). Panašiai parama mažės ir kai kurioms kitoms šalims – Estijai, Slovakijai, Čekijai, Maltai, Lenkijai ir Vengrijai.
Toliau derybos dėl reglamentų įgyvendinimo taisyklių vyks ES Tarybos darbo grupėse, vėliau bus deramasi ir su Europos Parlamentu. Dėl lėšų paskirstymo tarp regionų derybos vyks Europos Vadovų Taryboje, o valstybių narių sprendimui turės pritarti ir Europos Parlamentas.
Sanglaudos politika siekiama mažinti išsivystymo skirtumus tarp ES regionų. Tam visa ES yra padalinta į regionus, kurie pagal jų išsivystymo lygį (lyginant BVP vienam gyventojui rodiklį su ES vidurkiu) yra suskirstyti į tris kategorijas – mažiau išsivystytus (BVP vienam gyventojui mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio), pereinamojo laikotarpio (75–90 proc.) ir labiau išsivysčiusius regionus (daugiau kaip 90 proc.).
2014–2020 metais iš ES struktūrinių fondų 72 mažiau išsivysčiusiems regionams, įskaitant ir Lietuvą, numatyta skirti 182,2 mlrd. eurų (einamosiomis kainomis), 51 pereinamojo laikotarpio regionui – 32,4 mlrd. eurų, 151 labiau išsivysčiusiam regionui – 54,4 mlrd. eurų.
