„Paketas yra sudarytas iš tarpusavyje susisiekiančių detalių. Gaila, kad detalės dažnai tampomos, svarstomos be bendro paveikslo. Tačiau pats paketas piešia paveikslą, kuriame yra stengiamasi sustiprinti kaupiamąją dalį, stiprinant lėšų išmokėjimą“, – sakė G.Šimkus.
Nors judama teisinga kryptimi, vis dėlto savaime pensijų sistemos problemų ši reforma neišspręs, teigė G.Šimkus. Pasak jo, turi būti dirbama ir su pirma pensijų pakopa, stiprinamas išmokų ir įmokų ryšys, didinamas pensinis amžius.
„Pensinio amžiaus didinimas – viena iš neišvengiamybių, kurią reiks patirti Lietuvai. Valstybei geriau, kai žmogus dirba ir moka mokesčius, nei kad pasitraukia iš darbo rinkos. Tad išlaikyti darbo rinkoje žmogų verta. Darbo jėga Lietuvoje yra mažėjanti, dirbančių rankų reikia, galima galvoti, kaip didinti pensinio amžiaus žmonių įtraukimą į darbo rinką.
Pensinis amžius Lietuvoje jau didinamas. Dešimties metų laikotarpiu didinimas gali būti reikšmingesnis, susietas su gyvenimo trukmės ilgėjimu“, – kalbėjo Lietuvos banko atstovas.
Kalbant apie pensijų sistemos efektyvumą, G.Šimkaus teigimu, itin svarbi pirmoji pensijos dalis, kuri susidaro iš socialinio draudimo pajamų, ir čia pasimato viena pagrindinių ydų – mažas perskirstymas per biudžetą.
„Lietuvos bankas yra pasiūlęs įvairių priemonių, kaip didinti perskirstymą per biudžetą, pavyzdžiui, mažinant atotrūkį tarp dirbančiųjų apmokestinimo, nes dabar vieni moka mokesčius nuo visų pajamų, kiti nuo pusės ir panašiai. Deja, dabartinis pasiūlymų paketas nesiūlo šių sprendimų“, – sakė Lietuvos banko atstovas.
Pasak jo, turint ateityje laukiančius demografinius iššūkius, siūloma vadinamoji 4+2 proc. pensijų kaupimo sistema užtikrina tik minimalią ribą, kad būtų išlaikyta ta pati pensijų riba, bet kad žmonės kautų ir sukauptų daugiau, anot G.Šimkaus, – kita medalio pusė.
„Demografinė duobė, šokas tikrai bus, ir klausimas, kokios priemonės siūlomos, kad ši problema būtų sprendžiama. Politikai kaunasi dėl trumpo laikotarpio skaičių – du ar ne du procentai. Tam, kad žmonės sukauptų pakankamai, kaupimas turėtų būti 8-10 proc.“, – teigė Lietuvos banko atstovas.
Pasak G.Šimkaus, Lietuvos bankas pasisako ir prieš trečios pakopos lengvatą, tačiau ir šie jų pasiūlymai lieka neišgirsti.
„Lengvatos, papildomos galimybės numatytos antroje pakopoje, trečia pakopa, mano akimis, nepasiteisino. Joje gali kaupti turtingesni asmenys. Jie turi ir kitų investavimo formų, kodėl reikėtų tai papildomai remti? Trečia pakopa išvis ne pensija, tai tam tikras kaupimas“, – komentavo G.Šimkus.
ELTA primena, kad pensijų sistemos reformą Vyriausybė patvirtino šią savaitę, jos įstatymų projektai nuo kitos savaitės bus svarstomi Seime.
