Po pateikimo Seimas įstatymo projektui pritarė, nors kritikos – pilni kibirai. Jam pritarė vos 52 Seimo nariai. Į tokius skaičius reaguodamas konservatorius Andrius Kubilius ragino premjerą Saulių Skvernelį pagalvoti, ar tinkamai elgiamasi priimant tokią svarbią reformą.
Palygino su namo statyba
Antradienį mokesčių reformos svarstymą pradėjo finansų ministras Vilius Šopoka. Jis kvietė galvoti apie ateitį ir visą pertvarką įsivaizduoti kaip namo statybą.
„Kas yra pamatas? Mokesčių sistemoje pamatas – pasitikėjimas valstybe. Mokesčius moka tie, kas pasitiki valstybe. Siūlome aiškų trimetį planą.
Taip pat yra nešančios šio namo sienos, didesnės pajamos ne tik mažai uždirbantiems, bet ir gaunantiems, paskatos mokėti mokesčius, o ne juos slėpti“, – pradėdamas sakė V.Šapoka.
Jo teigimu, Vyriausybė siūlo eilę priemonių, kurios po tarptautinių konsultacijų patvirtino įstikinimą, kad bus efektyvios.
„Tačiau Lietuvoje interesų ypač daug, ir įvairių. Kažkas gali svarstant mokesčių petrvarką iškelti vienos suinteresuotos grupės interesus aukščiau kitų. Turime sutarti dėl bendro intereso“, – ragino finansų ministras.
Sulaukė klausimų
Valstietis Virgilijus Poderys sakė, kad dauguma ekspertų teigia, kad lėšų perskirstymas per valstybės biudžetą ir kitus valstybės fondus yra vienas mažiausių tarp išsivysčiusių šalių.
„Čia kyla mūsų viešųjų paslaugų neįgalumas ir gyvenimo kokybės prastumas. Ar šis siūlomas paketas didins perskirstymą nuo BVP, ar mažins?“ – klausė jis.
Ministras atsakė, kad turbūt ne mokesčių sistema buvo didžiausia yda, dėl kurios perskirstymas santykinai mažas, palyginus su kitomis šalimis.
„Esminė viešųjų finansų yda, tai nepasitikėjimas valstybe, o nepasitikėjimas dažnai kyla tada, kai yra samplaika korupcijos ir šešėlio. Perskirstymas tikrai nesumažės, nes kasmetinės išlaidos yra ne ką didesnės nei pastaruosius kelerius metus. Numatytas perskirstymo augimas, per trejus metus 2 proc.“, – komentavo ministras.
Konservatorius Mykolas Majauskas kalbėjo, kad prie pasitikėjimo valstybe prisideda ir jos teikiamų paslaugų – sveikatos apsaugos, švietimo ir kt. – kokybė. Jis teigė, kad šiuo klausimus matoma gili duobė, nes medikai emigruoja, mokytojai ir kiti valstybės tarnautojai yra nepatenkinti.
„Visa tai yra dėl nepakankamų atlyginimų. Užuot ėmę vieną sritį ir pabandę išspręsti problemą, tarkim, padidinę medikams ar mokytojams 300 ar 400 eurų mėnesinį atlyginimą, jūs renkatės pabarstyti visiems. Kodėl nesiimate vienos srities, kurioje galėtumėte spręsti įsisenėjusias problemas?“ – klausė M.Majauskas.
V.Šapoka į klausimą atsakė klausimu: „Kodėl nesiūlome didinti mokesčių?“ Anot ministro, kalbant apie perskirstymo didinimą, tarp eilučių yra aiškus pasiūlymas – didinti mokesčius.
„Įsivaizduokite dabar Lietuvoje sėdintį jauną žmogų, kuris ketina nusipirkti bilietą į Airiją, ir lietuvį, sėdintį Airijoje, kuris ketina pirkti bilietą į Lietuvą.
Ir staiga ateina pasiūlymas drastiškai padidinti mokesčius, kad tas perskirstymas šokteltų. Ką tų žmonių vietoje jūs nuspręstumėte?“ – sakė V.Šapoka. Jis teigė, kad su mokestine pertvarka didžiausias dėmesys skiriamas dirbantiesiems.
Liberalė Aušrinė Armonaitė kalbėjo, kad įstatymo projekte siūlomos „Sodros“ lubos yra geras pasiūlymas, kuris leistų pritraukti daugiau gerai mokamų darbo vietų į Lietuvą. Ji klausė, kodėl toks projektas yra teikiamas, nors praėjusioje Seimo sesijoje liberalai tai jau siūlė, bet valdantieji pasiūlymą atmetė.
„Vyriausybė yra labai nuosekli. Pernai ji taip pat siūlė įvesti „Sodros“ įmokų lubas. Mes esame labai nuoseklūs. Visi argumentai kalba už tai, kad šiam pasiūlymui būtų pritarta“, – sakė ministras.
M.Majauskas sakė, kad iš ministro pasisakymų galima suprasti, jog ši reforma – buhalterinė, o V.Šapoka nemato realių problemų visuomenėje.
„Šiandien mes turime 200 mln. eurų, kuriais galime išspręsti gydytojų atlyginimus, švietimo darbuotojų atlyginimus. Bet čia ministras eidamas pamato skardinę ant kelio ir paspiria ją, užuot sprendęs realias problemas“, – sakė M.Majauskas.
Valstiečių frakcijos narys Naglis Puteikis kalbėjo, kad kai Ramūnas Karbauskis jį pakvietė į frakciją, suprato, kad tai bus centro kairės frakcija, tačiau dabar akivaizdu, kad tai – „ultra dešinės“ mokesčių reforma.
Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Iš 95 balsavusių Seimo narių 52 buvo už, 28 – prieš, o 15 – susilaikė. Toliau svarstoma bus birželio 21-ąją. Andrius Kubilius kvietė premjerą rimtai pagalvoti, kas yra daroma, nes tokiai žmonių gyvenimui svarbiai reformai pritarė vos 52 Seimo nariai.
Mokesčių reforma
Vienas svarbiausių pokyčių – planuojami sujungti darbdavio ir darbuotojo mokami mokesčiai „Sodrai“.
Tai iš esmės pakeistų lietuvių algalapių vaizdą, nes „ant popieriaus“ atlyginimas didėtų maždaug trečdaliu, apie 28 proc. Tiesa, didėtų ne tik suma, kuri prisidėtų dėl darbdavio mokesčių dalies, lietuviai galėtų džiaugtis ir kiek didesniais į rankas gaunamais atlyginimais, nes po sujungimo darbo vietos apmokestinimas mažinant „Sodros“ tarifą mažėtų 2 proc.
Suprantama, kad pasikeitus sumai, nuo kurios skaičiuojami mokesčiai, turėtų keistis ir kiti tarifai. Planuojama, kad bus didinamas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD). Atlyginimo riba, iki kurios taikomas NPD, turėtų augti iki 2,5 VDU, maždaug iki 2100 eurų. Perskaičiavus pagal naująją mokesčių sujungimo tvarką NPD kitąmet siektų 280 eurų.
Tikimasi, kad bendrai dėl reformų VDU augs apie 50 eurų, o pokyčius pajusti turėtų apie 1 mln. dirbančiųjų. Pasak Vyriausybės, gaunančiųjų VDU mokesčių našta per trejus metus turėtų sumažėti 5,1 proc. Iš viso, sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius, nuo atlyginimo būtų nuskaičiuojamas 21 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 18,5 proc. socialinio draudimo įmokos, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą „Sodrai“.
Darbdavio socialinio draudimo įmoka sudarytų 1,24 procento. Kalbant apie gyventojų pajamų mokestį (GPM), jei socialinio draudimo įmokos bus sujungtos, GPM tarifas nuo 15 proc. didėtų iki 21 proc.
Jeigu tokie pakeitimai įsigaliotų, gyventojai deklaruodami pajamas galėtų susigrąžinti didesnę dalį sumokėtų mokesčių. Tiesa, 15 proc. GPM tarifas liktų galioti ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio nedarbo išmokoms, taip pat kitoms gyventojo pajamoms.
Opozicija kurs komisiją
Kaip rašo BNS, opozicinės Seimo frakcijos siekia sudaryti laikiną komisiją, kuri su Vyriausybės atstovais, ekspertais ir socialiniais partneriais iki spalio apsvarstytų Vyriausybės parengtus mokesčių ir pensijos sistemos pertvarkų projektus.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos iniciatyva opozicinės frakcijos Seimui teikia rezoliuciją dėl komisijos sudarymo. Joje rašoma, kad sprendimus Vyriausybė priėmė nederindama su socialiniais partneriais, partijomis ir ekspertais.
„Į Seimą atnešti įstatymų projektai visiškai neatspindi to lūkesčio, kuris buvo sukeltas žmonėms laukiant reformų daugiau nei pusantrų metų. Natūralu, kad matydami mokesčių ar šešėlio mažinimo įstatymų pasiūlymus, kurių dalis yra visiškai nesusijusi su mokesčių sistemos esme, esame nusivylę“, – pranešime spaudai sako TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Anot BNS, rezoliuciją, be G.Landsbergio, teikia Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas ir Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis.
Valdantieji „valstiečiai“ ir socialdarbiečiai gegužę nusprendė iki rugsėjo 1–osios įvertinti Vyriausybės siūlymus dėl pensijų sistemos pertvarkos. Buvo sudaryta šešių parlamentarų ir keturių ekspertų darbo grupė, joje yra socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Seimo Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų komitetų vadovai Stasys Jakeliūnas ir Rimantė Šalaševičiūtė, parlamentarai Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Virgilijus Poderys. Grupei priklauso ir premjero patarėjas Lukas Savickas, Lietuvos aktuarų draugijos valdybos narys Evaldas Veleiša, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka.
S.Jakeliūno teigimu, darbo grupės steigimas suderintas su premjeru Sauliumi Skverneliu, rašo BNS.
Vyriausybė yra patvirtinusi pensijų reformą ir siekia sujungti darbuotojo bei darbdavio socialinio draudimo įmokas, dviem procentiniais punktais mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.
Taip pat siūloma nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Juose norintis kaupti darbuotojas turėtų mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidėtų 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
