Tiesa, dar buvo natūralios kosmetikos, arbatų prekeivių, bet dauguma jų prekiavo tikrai ne pačių surinktomis žolelėmis.
Pievose tenka rinkti šieną
„Sausa. Eini mišku ir traška po kojomis. O pievose vaistažolių visai mažai“, – skundėsi patyrusi vilnietė žolininkė Janina Danylienė.
Jai pritarė ir Elena Markevičienė iš Varėnos rajono: „Pas mus nelijo jau pusantro mėnesio. Kaip gali augalai augti? Ką ten vaistažolės – gyvuliams nėra ko duoti.“
Išgirdusi kalbas, kad saulėje augę augalai yra prikaupę daugiau energijos ir gydomųjų savybių, Stasė Onopko iš Širvintų rajono tik mostelėjo ranka: „Renku vaistažoles jau porą dešimtmečių. Užsiplikiau šiųmetės arbatos – tai šieno skonis. O anksčiau kvepėdavo puodelis.“
E.Markevičienė prisipažino, kad išėjus rinkti vaistažolių gaila žiūrėti į augalus. „Suvytę, skurdūs, tikrai kaip šienas. Ir džiovinti gerokai trumpiau reikia. Juk augę be drėgmės“, – pasakojo moteris.
Kainos šiemet pašoko į viršų
Nedidelis raudonųjų dobilų ryšelis – 3 eurai, pelyno – 4 eurai. Už ramunėlių puokštę – 1,5 euro. Besiskųsdami sausra žolininkai šiemet kilstelėjo kainas.
Nors bitininkas Stasys aiškino, kad šiemet pavasareinio medaus buvo nemažai, nedidelis jo indelis kainavo 4 eurus. Pernai už 6 eurus buvo galima visą kilogramą medaus nusipirkti.
„Bet vasarinio medaus nebus daug. Žiedų laukuose beveik nėra“, – atsiduso bitininkas.
Tik J.Danylienė tikino, kad jos vaistažolių kainos – tokios pat kaip praėjusiais metais. Žolininkė pasigyrė, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė iš jos net keturis kartus vaistažoles pirko, tačiau nenorėjo atskleisti, kokias.
„Prezidentė sakė, kad jai atsibodo visokios užsieninės arbatos. Nori savų, lietuviškų vaistažolių“, – kalbėjo vilnietė.
Ieško arbatos organizmui valyti
„Jaunystėje ketverius metus smarkiai gėriau, tai dabar ieškau arbatos, kad padėtų inkstams, kepenims“, – prisipažino prie J.Danylienės priėjęs vyras. Kitas moteris jos prašė pelyno.
S.Onopko neslėpė, kad žmonės dažniausiai ieško vaistažolių organizmui valyti: „Tiek visko esame prisikimšę į savo kūną, kad dabar reikia visą tą bjaurastį išvaryti. Visiems sakau, kad pirmiausia reikia protingai ir tvarkingai gyventi, o ne žoleles gerti.“
Ankstesniais metais vyriškos lyties pirkėjai šiame turguje ieškodavo žolelių potencijai gerinti. Tačiau šį šeštadienį žolininkėms tokių klausimų neteko išgirsti. „Dabar žmonės labiau domisi, kuo padėti kepenims, inkstams, kaip pagerinti virškinimą. O norėdami pagerinti potenciją vyrai turbūt į gydytojus kreipiasi“, – šypsojosi vaistažolių rinkėja iš Širvintų rajono.
Vykdavo prieš Rasų šventę
Anot rašytinių šaltinių, greta kitų kalendorinių švenčių, proginių mugių Vilniuje buvo populiarus ir Joninių kermošius, vietinių dažnai vadintas Žolių turgumi. Joninių kermošius turėjo gilias tradicijas nuo pat XX amžiaus pradžios. Šio kermošiaus specializacija buvo vaistažolės ir gėlės, turgus vykdavo dvi dienas prieš Rasų šventę.
Šiemet Žolynų turgaus programoje – vaistažolių bei kitų sveikų produktų ir tautodailės dirbinių turgus, žolininkės, raganos-būrėjos, „Svirplio radijo“ pramoginės pokalbių laidos, sveikatos ir grožio procedūros. Žiniuonės aiškino, kas laukia nuo šio vidurvasario iki ateinančių metų žolynų suvešėjimo.
Turguje šalia tradicinio euro kursavo ir Žolynų turgaus pinigas jonpinigis, kurį galėjo įsigyti visi, dalyvaujantys pramogose arba gausiai perkantys turguje.
