Pareiškimą pasirašiusių aštuonių profesinių judėjimų atstovai argumentuoja, kad š.m. balandžio 17 d. Vyriausybės pristatyti pasiūlymai dėl mokesčių sistemos pertvarkos nėra pagrįsti išsamiu poveikio vertinimu, kaip to reikalautų pamatiniai strateginio valdymo principai, ir gali sukelti neigiamas pasekmes Lietuvos viešiesiems finansams ir jų tvarumui.
Kreipimosi autoriai akcentuoja, kad Vyriausybės išsakytas pažadas „milijardas milijonui“ skamba patraukliai tik iš pirmo žvilgsnio. Atsižvelgiant į tai, kad lyginant su kitomis ES valstybėmis narėmis perskirstymo per biudžetą lygis Lietuvoje labai žemas, tolesnis mokesčių mažinimas skatins viešųjų paslaugų, nuo kurių priklauso ilgalaikė valstybės gerovė, tolesnę dezintegraciją. Nekeičiant esmingai finansų politikos krypties, gali būti neatitaisomai pakirsti šalies konstitucinės tvarkos ir ekonominio konkurencingumo pagrindai.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Vyriausybė nėra nuoširdi pakvietusi visus šalies gyventojus būti „savo valstybės šeimininkais“ ir teikti siūlymus dėl mokesčių reformos, kai tam skyrė vos dvi savaites, nors pačiai pertvarkai parengti turėjo mažiausiai pusantrų metų.
Kreipimosi autoriai įsitikinę, kad ne visiškai profesionaliai paruoštai mokesčių sistemos pertvarkai stringant Seime, racionaliausia būtų reformą atidėti tam, kad būtų daugiau laiko pasiekiant kur kas geresnį susitarimą, kuris labiau atlieptų esminius dabarties Lietuvos ekonominius ir politinius iššūkius ir tenkintų visų piliečių interesus.
Kreipimui į LR Seimą pritarė Humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijų sąjūdis, Lietuvos aktorių profesinė sąjunga „Lietuvos aktorių gildija“, Lietuvos medikų sąjūdis, Lietuvos mokytojų sąjūdis, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga.
