Dar užvakar premjeras Saulius Skvernelis, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ir „socdemdarbiečių“ vadovas sutartinai paskelbė, kad karo kirvis dėl pasiūlymų rengiant mokesčių reformą užkastas.
Visi jie sutiko, kad bus įregistruotas ne Vyriausybės pasiūlytas 21 proc., bet 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, užtat įmokos „Sodrai“ sieks ne 19,5 proc., bet 18,5 proc.
Šių įmokų „lubos“ taip pat turėjo būti pagaliau įvestos.
Tačiau vakar BFK, diriguojamas valstiečio Stasio Jakeliūno, visiškai sujaukė kortas.
Nubalsavo: smaugs verslą
„Su tuo ir sveikinu verslą“, – ironiškai ištarė S.Jakeliūnas po to, kai BFK, jau anksčiau nepritaręs „Sodros“ įmokų „luboms“, dar balsavo ir dėl progresinių mokesčių įvedimo.
Už 27 proc. GPM tarifą kitąmet uždirbsiantiems daugiau nei 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, dabar tai būtų per 100 tūkst. eurų), 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU balsavo šeši komiteto nariai, keturi – prieš, o vienas susilaikė.
BFK taip pat balsavo, kad palūkanoms ir dividendams, viršijantiems 120 VDU, būtų taikomas 18 proc. GPM tarifas.
Palygino su Venesuela
Komiteto posėdyje dalyvavęs Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus pasveikino valdančiuosius sėkmingai žengiant Venesuelos pramintu keliu.
Ši Pietų Amerikos valstybė, kamuojama tūkstančius procentų siekiančios infliacijos, yra tapusi itin nesėkmingos planinės ekonomikos simboliu.
„Tai yra skurdaus, socialistinio mąstymo sindromas.
Svarstoma, ne kaip padėti daugiau uždirbti, o kaip atimti iš tų, kurie dar turi. Dabar paims nedaug ir sakys – iškentėsite, o paskui išvys, kad pinigų liko, todėl griebs vis daugiau.
Tačiau tokia sistema ryja pati save, nes niekas į ją nesiveržia.
BFK žinia investuotojams, kurie jau pradėjo tikėti mūsų šalimi, yra labai prasta“, – „Lietuvos rytui“ aiškino V.Sutkus.
Pasipiktino ir ministras
Priblokštas buvo ir finansų ministras Vilius Šapoka. Tokį BFK sprendimą jis pavadino klaida, galinčia sukelti chaosą.
„Manau, kad komitetas, ėmęsis reformą svarstyti ne kompleksiškai, o kiekvieną punktą paeiliui, padarė klaidą.
Sutikime, jog, nesant „Sodros“ „lubų“, įvesti tokio dydžio progresinį tarifą dirbantiems žmonėms mažų mažiausiai būtų keista, o pasekmes net sunku būtų prognozuoti.
Tikimės, jog tos klaidos, kurias padarė Biudžeto ir finansų komitetas, bus ištaisytos Seimo salėje“, – pasibaigus posėdžiui kalbėjo V.Šapoka.
Anot ministro, jeigu 27 proc. tarifas taikomas be „Sodros“ įmokų „lubų“, šalyje neliks aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų.
Išvadino apgavyste
„Tai yra elementari apgavystė, kurios ir reikėjo tikėtis.
Iliuzija, kad dabartinis Seimas galėtų pasiūlyti ūkio augimui palankius mokesčius“, – taip BFK sprendimą įvertino Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Anot jo, Vyriausybės projekte apie kapitalo mokesčius net nebuvo užsiminta, priešingai – tiek V.Šapoka, tiek premjeras S.Skvernelis tikino, kad dividendų ir palūkanų apmokestinimas nebus didinamas.
„Vyriausybė turėtų pasitikrinti, ar tikrai priklauso tai pačiai valdančiajai daugumai kaip ir BFK. Jeigu pastarojo siūlymams bus pritarta, galime pamiršti konkurencingiausią Baltijos valstybėse darbo jėgos apmokestinimą“, – sakė Ž.Šilėnas.
Instituto vadovo teigimu, jeigu bus priimtas BFK palaimintas projektas, galima pamiršti Vyriausybės ir R.Karbauskio dalintus pažadus apie mažiausią darbo jėgos apmokestinimą Baltijos valstybėse.
Priminė prancūzų klaidą
BFK pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas tvirtino, kad vakar priimto sprendimo jo atstovaujamas Liberalų sąjūdis tikrai nepalaikys, ir tikėjosi, jog taip pasielgs dauguma Seimo narių.
„Viena vertus, juk ir dabar jau egzistuoja progresinė mokesčių sistema.
Pastarasis siūlymas nutaikomas į aukštos kvalifikacijos žmones, aukščiausio lygio vadovus, kurių Lietuvai labai reikia, kaip ir jų idėjų bei iniciatyvos.
Verslo kompanijos ims svarstyti, kaip išvengti tokių mokesčių arba iškelti darbo vietas“, – prognozavo politikas.
Be to, įvedus tokią sistemą po trejų metų progresiniai mokesčiai būtų taikomi nuo perpus mažesnės sumos, todėl nukentėtų jau ir vidurinės grandies specialistai.
„Tikiuosi, kad Seime užteks sveiko proto svarstant tokius projektus. Kitaip ištiks Prancūzijos likimas: ten įvedus didžiulius mokesčius, turtingi bei protingi žmonės ir kapitalas pradėjo bėgti iš šios šalies“, – įspėjo K.Glaveckas.
Apsispręs vėliau
BFK taip pat svarstė ir Vyriausybės pasiūlymus dėl pensijų reformos. Komitetas pritarė jo vadovo S.Jakeliūno minčiai kol kas nespręsti dėl centralizuoto pensijų anuitetų mokėjimo.
Tačiau pačiai pensijų reformai komitetas pritarė: 8 nariai balsavo už, 2 – prieš ir 1 susilaikė. Tam dar turi pritarti Socialinių reikalų ir darbo komitetas bei Seimas.
Pertvarkant antrosios pakopos pensijų sistemą siūloma, kad gyventojo įmoka būtų 4 proc. darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos – 3 proc.), o valstybė prisidėtų 2 proc. įmoka nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos – 1,5 proc.). Kaupiantiesiems „Sodros“ pensija nemažėtų.
Šiuo metu kaupiantiems pagal formulę 2+2+2 iš esmės niekas nesikeistų, tačiau kaupiantiems pensijas tik 2 proc. „Sodros“ įmokomis būtų galimybė maksimaliai pagal formulę 4+2 pradėti kaupti per penkerius metus.
Be to, siūloma pensijų fondų įkainius sumažinti perpus – iki 0,5 vidutinės metinės lėšų vertės.
Taip pat ketinama centralizuoti anuitetų mokėjimus. Tuomet nepriklausomai nuo to, kokiame pensijų fonde asmuo kaupia pensiją, jis vis vien išmokas gautų iš „Sodros“. (ELTA)
