Merginos naudodavo lūpų dažus vietoj skaistalų, ir atvirkščiai, plaukus dažydavo nepatikimais tirpalais, stovėdavo eilėse, norėdamos nusipirkti populiarų aromatą skleidžiančius kvepalus, netikėtai pasirodžiusius parduotuvėje.
Visos norėjo būti gražios, patrauklios ir atrodyti nepriekaištingai. Paklauskite mamų ir močiučių, ar jos naudojosi šia kosmetika. O jūs ją dar prisimenate? – klausia portalas gubdaily.ru.
Blakstienų tušas
Sovietų Sąjungoje blakstienų tušo buvo galima rasti kiekviename kosmetikos krepšelyje. Tik vietoj šiuolaikinėms merginoms įprastos tūbelės sovietinių laikų gražuolės turėdavo dėžutes su tušu. Jose būdavo kieta tušo plytelė, kurią reikėdavo sudrėkinti vandeniu, kad įmirktų. SSRS merginos elgdavosi kitaip – jos paprasčiausiai spjaudavo į dėžutę. Beje, tokio tušo iki šiol galima rasti Rusijos parduotuvių lentynose.
Toninis kremas
„Balet 2000“ ir dabar yra populiarus tarp jaunų merginų, praėjusį šimtmetį šis toninis kremas būdavo aliuminio tūbelėse. Pirmasis „Baletas“ pasirodė 1981 metais. Iš pradžių prekių asortimente buvo tik vienas atspalvis: kremas buvo riebus ir labai tepė drabužius. Jis greičiau pabrėždavo odos trūkumus, nei juos paslėpdavo.
Pudra
Pudros asortimentas buvo gana didelis. Beveik visose pudros produktų linijose būdavo trys atspalviai: šviesus, kūno spalvos ir rožinis. Viena iš geriausių buvo laikoma „Leningradskaja“, jos nusipirkti buvo labai sunku. Aukštos kokybės buvo pudros „Balet“, „Barchatystaja“ ir „Vostok“, šiek tiek prastesnės – „Krasnaja Moskva“ ir „Kremlj“.
Šešėliai
Populiariausi Sovietų Sąjungoje buvo šešėliai „Jelena“, žinoma, mėlyno atspalvio. Jei jūs prisiminsite moterų aktorių įkūnytus personažus iš sovietinių filmų, tai pastebėsite, kad ir Nadia iš „Likimo ironijos“, ir Liudmila Prokofjevna iš „Tarnybinio romano“, ir daugelis kitų kino žvaigždžių buvo išdažytos mėlynais šešėliais. Ilgą laiką Sovietų Sąjungoje buvo pardavinėjami tik ryškių atspalvių šešėliai, o šiandien populiari smėlio spalva atėjo daug vėliau.
Lūpų dažai
Populiariausi lūpų dažai SSRS buvo „Dzintars 21“ su perlamutru. Atspalviai buvo ryškūs: raudonas, oranžinis, bordo. Kokybė ir aromatas, aišku, galėjo būti ir geresni, tačiau moterų tai nesustabdydavo. Daugelis dabišių lūpų dažus naudodavo ir kaip skaistalų pakaitalą, o vietoje lūpų balzamo tepdavo jas vazelinu.
Skaistalai
Vietoje skaistalų moterys naudodavo lūpų dažus ir atvirkščiai, tad makiažas būdavo labai ryškus. „Estée Lauder“ rožinio atspalvio skaistalų būdavo labai sunku gauti, o ir kainavo jie pasiutusiai brangiai. Buvo pigesnių variantų, dažniausiai irgi rožinio atspalvio, tiko anaiptol ne visoms, bet dėl grožio moterys aukodavosi.
Nagų lakas
Kaip ir supratote, nagų lako spalvos taip pat buvo labai ryškios. Tą laką būdavo sunku užtepti ir išdžiovinti, jis labai gadino nagus, bet sovietinės moterys buvo pasiryžusios iškęsti ir tai. Be to, perlakuoti nagus reikėdavo labai dažnai: norint atidaryti šešėlių ar skaistalų dėžutę, tekdavo paaukoti manikiūrą. Šiek tiek vėliau atsirado amerikietiškų lakų su blizgučiais („Kiki“), jie geriau laikėsi, o nagų defektai buvo mažiau pastebimi.
Plaukų dažai
Sovietinės moterys nebuvo taip išlepintos asortimento, kaip dabartinės puošeivos. Nusidažyti plaukus galėjai chna ar basma dviem spalvomis: rausva ir juoda.
Šie dažai buvo iš natūralių medžiagų. Suteikti plaukams violetinį arba raudoną atspalvį buvo galima „Irida“ arba „Rubinu“. Šie tonuojantys šampūnai, kaip ir visa kosmetika, turėjo specifinį kvapą. Tapti blondine buvo daug sunkiau: galėjai tik įtrinti plaukus vandenilio peroksido mišiniu ir viltis, kad jie nenuslinks.
Kvepalai
Legendiniai kvepalai „Krasnaja Moskva“ su maloniais vilkdalgio ir vanilės kvapais buvo patys populiariausi Sovietų Sąjungoje. Užmiršti šį kvapą tiesiog neįmanoma. Kvepalai buvo labai stiprūs – vos tik atidarydavai flakonėlį, aromatas pasklisdavo po visą butą.
Populiari kompanija „Dzintars“ be kosmetikos gamino dar ir kvepalus. Kvepaluose brutaliu pavadinimu į vieną visumą susijungė stiprūs sandalo, bazilikų ir levandų aromatai.
Kvepaluose patriotiniu pavadinimu įsikūnijo uogų ir vaisių aromatai.
Kvepalai „Pikovaja dama“ („Pikų dama“) buvo išleisti 1963 metais. Impulsą jiems sukurti davė Aleksandro Puškimo poezija ir jo kūrinys „Pikų dama“. Kvepalai, kurių pagrindu retro kvepalai gaminami ir dabar, pasižymi sodriu bergamotės, vilkdalgio, žalumyninių daržovių, rožių, ambros, kavos ir pačiulio aromatais, o juos fiksuoja sodinės briedragės – kerpės Evernia prunastri (dar vadinamos „ąžuolo sąmanomis“) ekstraktas.
Kvepalai geru pavadinimu „Za myr i drūžbu“ („Už taiką ir draugystę“) buvo išleisti praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje Tarptautinio jaunimo ir studentų festivalio garbei, todėl jie buvo populiarūs maskviečių merginų tarpe.
Parengė Leonas Grybauskas
