„Mūsų bankai pradėjo taikyti įsigaliojusį naują tarptautinės apskaitos standartą, leidžiantį tiksliau įvertinti tikėtinus kredito nuostolius. Gera žinia, kad dėl tikslesnės matavimo priemonės mūsų bankams nereikia reikšmingai didinti jų sudarytų specialiųjų atidėjinių, skirtų vadinamosioms blogoms paskoloms dengti. Pelningai dirbančio bankų sektoriaus kapitalo būklė tebėra tvari, bet vietos bankams kapitalo stiprinimas tebėra prioritetinė sritis“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.
Bankų klientams suteiktų paskolų portfelio grynoji vertė augo. Tai daugiausia lėmė įmonių kreditavimas bei didėjusios namų ūkių paskolos, taip pat ūgtelėjo ir finansų bendrovėms suteiktos paskolos. 2018 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų pabaiga, viso paskolų portfelio vertė išaugo 216 mln. eurų, arba 1,2 procento. Ne finansų bendrovių paskolų portfelio vertė per analizuojamą laikotarpį išaugo 1,5, namų ūkių – 1 procentu. Namų ūkių paskolų portfelio vertė padidėjo dėl paskolų būstui, kurios išaugo 1,2 procento.
Neveiksnių skolos priemonių, – vadinamųjų blogų paskolų, dalis padidėjo 0,13 proc. p. – iki 3,18 proc. viso paskolų portfelio. Nuo šių metų pradžios bankams pradėjus taikyti 9-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto reikalavimus, leisiančius tiksliau įvertinti kredito nuostolius, bankų suformuotų specialiųjų atidėjinių vertė padidėjo nežymiai. Tai rodo, kad bankų sistemos taikyta specialiųjų atidėjinių formavimo praktika buvo pakankamai konservatyvi.
Kaip įprasta, klientų indėlių suma metų pradžioje susitraukia po didesnio nei įprasta išaugimo metų pabaigoje. Tai susiję tiek su įmonių apyvartų, tiek su gyventojų įplaukų išaugimu besibaigiant metams ir sumažėjusiu gyventojų bei įmonių aktyvumu metų pradžioje. 2018 m. balandžio 1 d. klientai bankuose laikė 19,8 mlrd. eurų indėlių – tai 243 mln. eurų, arba 1,2 proc., mažiau nei 2017 m. pabaigoje.
Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, bankuose laikomų klientų indėlių suma išaugo 1,3 mlrd. eurų (6,8 proc.). Tai daugiausia lemia dėl augančių pajamų didėjantys gyventojų indėliai.
Per 2018 m. pirmus tris mėnesius bankai ir užsienio bankų filialai uždirbo 83,8 mln. eurų pelno – tai 1,5 mln. eurų, arba 1,9 proc., daugiau nei 2017 m. tokiu pat laikotarpiu. Pelningai veikė 10 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolių patyrė du rinkos dalyviai.
Pagrindinis bankų pajamų šaltinis ir toliau yra grynosios palūkanų pajamos, kurios sudaro beveik du trečdalius visų bankų pajamų. Augant skolinimui ir mažėjant finansavimosi kainai, šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, grynosios palūkanų pajamos padidėjo 7,2 mln. eurų, arba 6,9 procento. Augo ir grynosios paslaugų ir komisinių pajamos, jos per analogišką laikotarpį padidėjo 5,6 mln. eurų (11,8 proc.). Tuo pat metu didėjo bankų patiriamos administracinės išlaidos –6,3 mln. eurų (8,8 proc.).
2018 m. pradžioje bankų turtas reikšmingai sumažėjo ir pirmąjį ketvirtį sudarė 26,1 mlrd. eurų – tai 4,5 proc. mažiau nei praėjusių metų pabaigoje. Tokį bendrą bankų sistemos rezultatą iš esmės lėmė vieno banko veiksmai – patronuojančiajam bankui grąžintos praėjusiais metais trumpam pasiskolintos lėšos.
Bankai vykdė nustatytus priežiūrinius kapitalo ir likvidumo reikalavimus. Bendras bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis 2018 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje sudarė 19,6 proc. – palyginti su 2017 m. pabaiga, jis padidėjo 0,5 proc. punkto.
