Molėtuose kartu su bičiuliu darbą metęs bei pasiūlymu padirbėti Danijoje susigundęs vyras jaučiasi apgautas: neturi nei žadėtųjų pinigų, nei kaip grįžti namo, o į kitą šalį juos išsivežęs dirbti ir svajonių išpildymą žadėjęs pažįstamasis dingo jau po dviejų dienų su visais pinigais.
Siūlė gerai apmokamą darbą
Iš Molėtų kilęs ir ten dirbęs A.Usuškis, paskambinęs į redakciją pasiskundė, kad vasario mėnesį, susigundęs vieno iš bičiulių buvusio kolegos Dmitrijaus pažadais, metė darbą ir kartu su dar dviem draugais išvyko padirbėti į Daniją.
„Važiavome mūryti. Išėjome iš darbo ir tiesiog išvažiavome. Dvi savaites čia viskas buvo gerai, mus apvežiojo, parodė darbus. Bet Dmitrijus pasakė, kad atseit jam reikia Lietuvos, susirinko pinigus, atidavęs mus kaip negrus į kukurūzų laukus, ir išvažiavo atgal“, – pasakojo vyras.
Įmonės direktorius, kuriam jis su bičiuliais dirbo – Vasilijus Strelcovas. Tačiau visus reikalus A.Usuškis derindavo per minėtąjį Dmitrijų, kuris, anot jo, grįžo po kelių savaičių ir, numetęs 200 kronų (beveik 27 eurus) už pradirbtą laiką, pasakė dirbti toliau ir kad pinigai bus vėliau, nes dabar jis jų neturi.
„Duodavo į savaitę po 100 kronų, tai žinote, 10 eurų... Čia visiškas š... Na ir jie tada dingo, vienas ir kitas direktorius. Nebeįsivaizduoju jau iš tikrųjų, kas čia yra tie direktoriai. Sako, kad neturi pinigų, o po to žiūriu, po 500 kronų traukia ir sako, kad patentus reikia sumokėti ir panašiai“, – situaciją bandė paaiškinti lietuvis.
Darbai padaryti, o pinigų – nėra
Vyro teigimu, abu darbdaviai jam ir draugui (trečiasis apie mėnesį kažkur pradingęs Danijoje) yra skolingi apie 12-14 tūkst eurų.
„Atveždavo kartais po kelis šimtus tų kronų, arba cigarečių… Vieną kartą davė po 1000 kronų, tai nuvažiavome ir prisipirkome treningų, maikių, nes atvažiavome žiemą, tai turėjome vien šiltus drabužius“, – pasakojo A.Usuškis.
Labiausiai jį nustebino tai, kad iš Lietuvos paskambinusi mama pasakė gavusi laišką, kuriame teigiama, kad jos sūnus gauna po 25 tūkst. kronų per mėnesį.
„Tada mes jau labai susinervinome, galvojome, ką daryti. Man tiesiai šviesiai pasakė: tai tu skambink giminėms, tegul atsiunčia tau pinigų ir galėsi grįžti. Sakau, o tai kodėl aš tuos laiškus gaunu? Kodėl nėra pinigų?“ – piktinosi molėtiškis.
Jau vasara, darbai – padaryti, o vadovai apskritai dingo, palikę lietuvius vienus gyventi vagonėlyje ir maitintis išmestomis atliekomis.
„Suma vis didyn ir didyn. Klausiau, kur mūsų pinigai. Vėl atvažiuoja valdyba, numeta po 200 kronų ir viskas. Gyvename vagonėlyje, šalia objektas. Taip jau 5 mėnesius. Nueiname iki konteinerio, pasirenkame maisto... Kreipėmės į ambasadą – visiems nusispjaut“, – teigė vyras.
Papasakojo, ką daryti tokiu atveju
Pašnekovas aiškino, kad nei jam, nei policijai susisiekti su pačiu Vasilijumi Strelcovu nepavyksta. Žurnalistams irgi nepavyko jam prisiskambinti – telefonas buvo išjungtas.
Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas patarė, ką daryti tokiu atveju.
„Diplomatinė atstovybė informaciją apie tokio pobūdžio įvykius įprastai gauna tik tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos pilietis kreipiasi į ambasadą ar konsulatą dėl prarasto ar pavogto asmens dokumento arba lėšų, reikalingų grįžimui į Lietuvą, trūkumo.
Likus be materialinių lėšų, reikalingų medicinos pagalbai ar grįžti į Lietuvą, atstovybės darbuotojai suteikia galimybę susisiekti su artimaisiais ar kitais asmenimis Lietuvoje, kurie galėtų padėti finansiškai. Išimtiniais atvejais, jei nukentėjusysis neturi artimųjų arba per tam tikrą laiką su jais nepavyksta susisiekti, arba jie neturi galimybių ar atsisako padėti nukentėjusiajam, įsitikinus, kad nėra galimybių kitais būdais gauti lėšų, pagalba gali būti suteikta iš biudžeto.
Pilietis privalo grąžinti jam suteiktą valstybės materialinę pagalbą pervesdamas jam suteiktos valstybės materialinės pagalbos dydžio pinigų sumą į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sąskaitą.
Darbo ginčai yra sprendžiami teisiniu keliu, t. y. reikėtų kreiptis į teismą. Prieš kreipiantis į teismą rekomenduojame konsultuotis su Danijos darbo teisės ekspertais“, – paaiškino departamentas.
