Moteris kartu su savo mama Jūrate ėmėsi auginti čiobrelius, šalavijus, pipirmėtes, mėtas ir kitokius kvapiuosius augalus, o po kurio laiko įsigijo alembiką – distiliavimo įrangą.
„Levandas pradėjau auginti vien todėl, kad gražu. Vieną kartą atsitiktinai pauosčiau natūralių kvepalų, kurių sudėtyje buvo levandų. Labai patiko kvapas. Pagalvojau, kodėl negaliu pati užsiauginti levandų?“ – pasakojo Loreta.
Iš pradžių ji pasisodino dešimt krūmelių šalia namų, po to – šešis arus, o prieš dvejus metus, kai netoli gimtojo Verstaminų kaimo nusipirko sodybą šalia šimtamečių ąžuolų, levandomis apsodino 30 arų.
Šiemet ant kalvelės pražydo per 2 tūkst. daigų. Besniegę žiemą daug jų iššalo.
„Levandos nėra lepus augalas, tačiau jas auginti nelengva. Sunkiausia – ravėti. Neseniai įsigijome traktoriuką, kad būtų lengviau išpurenti tarpueilius, todėl daigus pasodinome didesniais tarpais.
Levandų lauke – daugybė kiaulpienių. Kol neturėjome traktoriuko, 30-je arų jų šaknis iškasdavome kastuvais.
Kadangi ūkis ekologinis, nenaudojame jokių chemikalų. Ir mano pačios filosofija – nenuodyti žemės.
Anksčiau svajojau, jog pusę kaimo laukų apsodinsiu levandomis, tačiau kol kas nežadu plėstis“, – kalbėjo Loreta.
Į jos levandų lauką dažnai užsuka pasigrožėti bei nusifotografuoti ir bičiuliai su šeimomis, ir pro šalį važiuojantys žmonės.
Loreta mano, jog supratingi žmonės vertina ekologišką produktą, žino, kiek darbo į jį reikia įdėti, kodėl jo kaina būna didesnė.
Prieš dešimtmetį natūralią kosmetiką pradėjusi gaminti Loreta teigė, jog įkurti savo verslą nėra lengva, tenka minti daugybę biurokratinių slenksčių.
„Aš pašalpų nereikalauju, tik leiskite dirbti“, – moteris norėtų garsiai pasakyti įvairių instancijų valdininkams.
Loreta tikina, jog be mamos pagalbos gaminti natūralią kosmetiką būtų labai sunku.
Energinga pensininkė Jūratė išmoko distiliuoti augalus. Šis procesas trunka ilgai ir reikalauja kantrybės.
„Į didįjį alembiką reikia pridėti kelis kibirus augalų, pripilti vandens ir maždaug 20 valandų kaitinti ant labai mažos ugnies. Vanduo užverda po dviejų valandų.
Atsikeliu labai anksti, užkaičiu ir vėl atsigulu, kol užvirs.
Jau turėdama patirties vieną kartą distiliavau erškėtrožes ir nusprendžiau šiek tiek padidinau ugnį.
Po kurio laiko išgirdau stiprų bumbtelėjimą. Nueinu į virtuvę ir matau, jog ant lubų atsirado graži mandala, visur pritaškyta erškėtrožių. Turėjau darbo po to“, – juokėsi iš savo nesėkmės Jūratė.
Pradėjusi auginti levandas Loreta informacijos sėmėsi internete, nes neturėjo su kuo pasikonsultuoti.
Nors Lietuvoje saulės ne tiek, kiek, pavyzdžiui, Pietų Europoje, kur plyti didžiuliai levandų laukai, Loretai pavyko išgauti eterinio aliejaus.
Pirmaisiais metais moteris sodino pirktus daigus, o vėliau pradėjo auginti pati.
Loretos gaminami hidrolatai (distiliuoti gėlių vandenys), eteriniai aliejai, arbatos turi didelę paklausą, yra kokybiški ir kvapnūs.
Apie levandų lauką šalia Verstaminų kaimo iš socialinių tinklų sužinoję žmonės pradėjo dažniau lankytis šiame jaukiame Dzūkijos kampelyje.
Praėjusią vasarą Loretai kilo mintis surengti pirmąjį Levandų festivalį, kuriame susitiktų bendraminčiai.
„Oi, kiek žmonių privažiavo, – gal per šimtą. Ne tik iš gretimų rajonų, bet ir tolimesnių miestų“, – pasidžiaugė Jūratė.
Tuo metu – liepos viduryje – levandų laukas buvo ką tik sužydėjęs. Šiemet šie kvapieji augalai pražydo daug anksčiau.
Atvykėliai iš levandų rišo puokšteles, ant laužo virė sriubą, dainavo, vaišinosi ekologiškais produktais.
Kitą savaitgalį Loreta ir Jūratė sodyboje prie šimtamečių ąžuolų vėl laukia būrio svečių, – vyks antrasis Levandų festivalis.
Loreta tikisi, jog kada nors jai pavyks įgyvendinti vieną savo svajonę – nuvažiuoti į Prancūziją ir Provanse pavaikščioti po levandų laukus.
