Pradžia buvo kukli – dvi dešimtys „Google“ darbuotojų glaudėsi nedideliame pastate Silicio slėnyje esančios koncerno būstinės pašonėje.
Tačiau dabar jau penkių aukštų plieno ir žalio stiklo keturkampis prie San Fransisko įlankos virto savarankišku tyrimo centru, kuris panašus į gerai įrengtą universitetinę kliniką su daugybe laboratorijų, įkurdintų už perregimo apsauginio stiklo.
Greitai tapo savarankiški
Buvęs skyrius išaugo į savarankišką bendrovę „Verily“, prisiglaudusią po „Google“ koncerno „Alphabet“ stogu.
Garsūs medikai ir netgi JAV maisto ir vaistų administracija susidomėjo „Verily“ bei jos toli siekiančiais planais.
Šios bendrovės medikų komandai vadovauja Jessica Mega – viena įžymiausių JAV kardiologų, Harvardo medicinos mokyklos profesorė.
Kalbėdama apie „Verily“ planus ji aiškino, jog būtina sukurti naują medicinos platformą – skaitmeninio sveikatos apsaugos pasaulio infrastruktūrą. Tam „Google“ nepašykštėjo daugiau nei milijardo dolerių (per 857 mln. eurų). Ir tai – tik pradžia.
Tačiau šis interneto milžinas seniai nebėra vienintelis, kuriam parūpo medicina. Į šią sritį veržiasi visas Silicio slėnis – nuo „Apple“ ir „Facebook“ iki šimtų startuolių kompanijų, į kurias investuoja rizikos kapitalo bendrovės.
Skaitmeninė revoliucija užkariauja vis daugiau pramonės sričių, todėl atėjo laikas ir biologijai.
Juk duomenys yra raktas į ateities mediciną, kurios esmė – perskaityti iš prietaisų, genomų, daviklių ir daugybės testų informaciją, įterpiant visus galimus biologinius žymiklius.
Tai analizuoja ir apdoroja protingos kompiuterinės programos, kurios pačios išmoksta atpažinti reikiamus pavyzdžius net iš milžiniško informacijos kiekio. Ten, kur nebegali suprasti gydytojas, atsakymus pateikia algoritmas.
Kuria žmogaus žemėlapį
Didžiausias naujų skaitmeninių instrumentų galimybes daugelis Silicio slėnio technologų iš pradžių sieja ne su gydymu, o su diagnoze.
Pasak „Verily“ medikų komandos vadovės J.Megos, bendrovė šiuo metu pirmiausia stengiasi parengti žmogaus sveikatos „žemėlapį“.
Tam kompanija kartu su universitetais jau ketverius metus kaupia visus galimus biologinius 10 tūkstančių žmonių duomenis – genetinius, molekulinius, psichologinius.
Programos dalyviai aprūpinti naujos kartos davikliais ir matavimo prietaisais, kurie kiaurą parą teikia duomenis. Galiausiai turi būti tiksliai apibrėžta – kas yra sveikas žmogus?
Pasitelkus šiuos vertinimo kriterijus bus tikrinami nauji skaitmeniniai matavimo prietaisai.
Po to bus sukurta skaitmeninė ankstyvojo įspėjimo apie daugelį ligų sistema, kuri siųs gydytojams signalą – dėmesio, čia kažkokio negalavimo pradžia.
Tikslas – užbėgti už akių
Dauguma vėžio formų jau dabar sėkmingai gydomos ir net išgydomos, jei tik laiku diagnozuojamos. Tačiau jei piktybinis auglys lieka ilgai neatpažintas ir į medikus kreipiasi pacientai, kai liga pasiekusi trečią ar ketvirtą stadiją, mirtingumo procentas labai greitai šokteli aukštyn.
Kaip viskas pakryptų, jei onkologinė liga būtų nustatoma ankstyviausios stadijos iš paprasto kraujo mėginio?
Šiuo keliu bando žengti daugelis Silicio slėnio bendrovių. Į priekį išsiveržė „Grail“, kurios pavadinimas kilo iš Šventojo Gralio. Taip vadinasi amžiną gyvenimą žadanti mistinė taurė, iš kurios neva yra gėręs Jėzus.
Startuolio „Grail“ tyrėjai tikisi bent jau pailginti žmonių gyvenimą. Tam reikia atlikti tyrimą vadinamosios skystosios biopsijos metodu, iš kurio paaiškėtų, ar asmenys yra įspėjamųjų onkologinės ligos požymių nešiotojai.
„Jei tokie testai taptų standartu, „Grail“ veikiausiai greitai būtų didžiausia pasaulio didžiųjų duomenų (angl. „Big Data“. – Red.) bendrove“, – teigė jos įkūrėjas Jeffas Huberis.
Neatsitiktinai iki tol jis dirbo „Google“ Komercijos ir žemėlapių departamentų vadovu.
Savo testą „Grail“ tyrėjai nori atlikti vykdydami jau pirmąjį didelį projektą. Iš 120 tūkst. moterų kraujo mėginių turi būti išfiltruoti ankstyvieji krūties vėžio DNR žymenys.
Statistiniu požiūriu per vienus metus 650 šios grupės moterų turėtų išsivystyti vėžys. „Grail“ nori surinktus mėginius analizuoti, kad nustatytų, ar DNR testas teisingai nuspėjo vėžį.
Jau dabar „Grail“ surinko daugiau nei milijardo dolerių kapitalą ir priklauso prie geriausiai finansuojamų pasaulio biotechnologijų startuolių. Tarp investuotojų – „Google“, kompanijos „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas ir turtingiausias pasaulio žmogus Billas Gatesas.
Pinigų neketina gailėti
Savo ruožtu feisbuko įkūrėjas Markas Zuckerbergas finansuoja vadinamąjį žmogaus ląstelės atlaso kūrimą. Net 600 milijonų dolerių (514 mln. eurų) jau skirta tyrimų centrui, kuris turi kartografuoti visas žmogaus kūno ląsteles ir taip suteikti galimybę naujiems medikamentams sukurti.
Tačiau tai – tik pradžia. M.Zuckerbergas su savo žmona, vaikų gydytoja Priscilla Chan nori investuoti daugiau nei tris milijardus dolerių (2,57 mlrd. eurų) į naujų gydymo metodų tyrimą.
„Mes netikime, kad kas nors neįmanoma“, – toks fondo „Chan Zuckerberg Biohub“ motyvacinis šūkis, kabantis tyrimų centro koridoriuje.
„Chan Zuckerberg Biohub“ tikslai yra tokie pat ambicingi kaip ir „Facebook“ pasaulio užkariavimo vizijos – išgydyti visas ligas ar bent užkirsti joms kelią.
„Pirmasis visiškai parengtas ląstelės atlasas turi tapti svarbiu instrumentu. Medicinos studentai iki šiol žino, kad yra 300 ląstelių rūšių – galvos smegenų, kraujo ar imuninės sistemos.
Bet tikriausiai esama daug daugiau ląstelių tipų, iki 10 tūkstančių“, – kalbėjo vienas iš „Chan Zuckerberg Biohub“ vadovų, Stanfordo universiteto profesorius Stephenas Quake’as.
Jei ateityje bus žinoma, kaip ir kokios ląstelės reaguoja į terapiją, naujų medikamentų paieškos labai palengvės.
Kovoja su senėjimu
Kalifornijoje įsikūrusio Stanfordo universiteto absolventai ir mokslininkai kasmet sulaukia milijardų dolerių iš turtingų verslininkų ar rizikos kapitalo kompanijų, kurios investuoja į itin perspektyvius startuolius.
Vienas tokių – „BioAge“. Šioje bendrovėje darbuojasi po vienodai biochemikų ir duomenų kaupimo mokslininkų. Drauge jie ieško biologinių žymiklių, kurie „kalti“ dėl senėjimo proceso.
„Unity Biotechnology“ tyrėjai irgi stengiasi pailginti sveikatos amžių, laiką, kai gyvenama gerai jaučiantis.
Šio startuolio planais patikėję J.Bezosas ir kiti investuotojai jau skyrė daugiau kaip 130 milijonų dolerių (111 mln. eurų).
Lėšų stygiumi nesiskundžia ir „Paradromics“ – nedidelis startuolis iš San Chosės miesto, esančio pietiniame Silicio slėnio gale. Verslininkai nori sukurti euro cento dydžio implantuojamą galvos smegenų modemą.
Tai būtų savotiškas plačiajuostis ryšys galvos smegenims, kuris per sekundę apdorotų gigabaitą duomenų.
Pirmoji klinikinė studija turėtų netrukus prasidėti. Pasak bendrovės vadovo Matto Angle‘o, net ir tikras galvos smegenų implantas jau nebėra tolima ateitis.
Parengė Ona Kacėnaitė
