Didžiosios Britanijos sostinė taps turtingųjų žaidimo aikštele miesto centre, apsupta pagerintos kokybės hipsterių būstų.
Apie tai įspėjo britų žurnalistė Anna Minton.
Net konservatorių vyriausybė nedrąsiai prabyla, kad Londono būstų sektorius jau senokai žengia neteisingu keliu. Mat net vidutines pajamas gaunantys gyventojai vargiai besugeba įpirkti padoresnį būstą, nes kainos nuolat kyla.
Jas palaiko nuolatinės milijonierių ir milijardierių investicijos. Turtuoliai iš Rusijos, Azijos valstybių ar kitų regionų beveik neskaičiuoja pinigų mokėdami už namus. Vieniems tai – antrasis šeimos būstas, kitiems – tiesiog investicija.
Rausiasi vis giliau
Tvankią šios ankstyvos vasaros dieną Marekas Krolis (pavardė pakeista) stovėjo penkių metrų gylyje po žeme šalia gyvosios sienos. Vertikalus žalias kilimas suteikė gyvenamajai erdvei džiunglių dvasios.
Šviesa skverbėsi pro trijų metrų aukščio apskritimą lubose. Tik jos buvo per maža. Nepaisant to, užsakovas pageidavo daug žalumos, todėl teko panaudoti plastikinius augalus. „Klientas moka, todėl darome viską, ko tik jis pageidauja“, – sakė M.Krolis.
Užsakovas – Kanados multimilijardierius. Objektas – 230 kvadratinių metrų vila, priskiriama prie saugomų istorinių Londono paminklų. Ją kanadiečių turtuolis įsigijo prieš kelerius metus kaip antrąjį būstą.
Plotas turtuoliui pasirodė mažokas, todėl jis pasikvietė lenką statybų vadovą M.Krolį.
Jo surinkti žmonės 2016 metų pradžioje pradėjo įgyvendinti kanadiečio užgaidas.
Toje pat vietoje atsirado požeminė karalystė su trimis kambariais, japoniško stiliaus sieninėmis spintomis namų šeimininko vaikams, erdvia jogos studija, svečių fligeliu, sauna.
Dėl trijų požeminių lygių vilos gyvenamasis plotas padidėjo daugiau nei du kartus. Čia ateityje vieną du kartus per mėnesį naujasis savininkas porą dienų ilsėsis. Ar ne per brangus malonumas? „Na, taip“, – sakė M.Krolis.
Šiuo metu netoli šios vilos darbuotojai triūsia po kitu namu – net dvylikos metrų gylyje.
Ten bus įrengtas plaukimo baseinas ir didelis garažas su automobilių keltuvu.
Ledkalnių vis gausėja
Ledkalniais vadinamų namų, kurie yra kelis kartus didesni, nei atrodo iš išorės, mada prasidėjo finansinės krizės metu – maždaug prieš dešimt metų.
Tada viso pasaulio turtingieji gabeno savo pinigus į Londoną, kuriame dėl liberalių mokesčių įstatymų ir pakankamo anonimiškumo jie yra puikiausiai apsaugoti.
Nuo to laiko būstų kainos Didžiosios Britanijos sostinėje pašoko į viršų, bet ir toliau vis daugiau turtuolių čia investuoja į vilomis vadinamus namus, kurių išorės pakeisti jie neturi teisės. Užtat po žeme gali daryti, ką tik užsimanę.
Remiantis Niukaslo universiteto studija, per pastarąjį dešimtmetį septyni turtingi Londono rajonai davė sutikimą statyti 4650 statinių po žeme. Iš jų beveik 800 – dviejų aukštų.
Dar buvo duoti leidimai įrengti 1000 požeminių kūno rengybos studijų, 456 namų kino teatrus, 376 baseinus, 241 sauną, 115 patalpų, skirtų namus aptarnaujančiam personalui, ir 65 požeminius garažus.
Vieno namo savininko pageidavimu buvo įrengtas trijų aukštų vandens krioklys, kito – paplūdimys, trečio – marmurinė pokylių salė, kuri, vos paspaudus mygtuką, pavirsta plaukimo baseinu su jam derančiu gamtovaizdžiu.
Virsta vaiduoklių miestu
Tokia požemine Londono statybų tendencija labai žavėjosi buvęs jo meras Borisas Johnsonas. Bet ne visiems tai patinka.
Ne vienus metus trunkantys statybų darbai, šiukšlės, sunkiasvoris transportas siaurose gatvelėse trikdo ramybę.
Kai kurie Didžiosios Britanijos sostinės rajonai sugriežtino tvarką ir suteikia leidimus tik vienaukščiams požeminiams statiniams. Bet landų yra. Pavyzdžiui, pateikiamas prašymas įrengti vienuolikos metrų aukščio rūsį, kuris statybų metu tiesiog padalijamas į kelis aukštus.
Bet tokie kaimynai nėra itin geidžiami senbuvių.
„Rūsių žmonės nėra ypač paslaugūs“, – sakė knygos apie Londono požeminę statybą autorius 55-erių Jonathanas Coe.
Čelsis – vienas elegantiškiausių Londono rajonų. Čia įsikūrusių baltų ir auksaspalvių vilų kainos siekia iki 25 mln. eurų.
Tačiau turtingieji investuotojai pavertė Čelsį kone vaiduoklių miestu. Daugybė ledkalniais vadinamų vilų stovi tuščios – jos virto akmeninėmis bedvasėmis pinigų mašinomis, kurių vertė metai iš metų auga.
Dienomis Treganterio kelyje dar šmėžuoja statybininkai, sodininkai ir specialios auklės, vaikštinėjančios su savo keturkojais augintiniais. Kartais pravažiuoja prabangūs „Rolls-Royce“, prie kurių vairo sėdi pilkas uniformas vilkintys vairuotojai.
Vakarais beveik nieko nesimato. Daugelio namų langai tamsūs. Tvyro tyla ir ramybė. Atrodo, kad Treganterio kelią gaubia kažkokia paslaptis.
Kainos – sunkiai suvokiamos
Tokią tendenciją Londono sociologai įvardijo kaip nekrotektūrą – negyvą miestovaizdį. Tai būdinga ne tik Čelsiui ar Kensingtonui – visame Londone atsiranda vis daugiau tuščių vietų apartamentų blokų. Juose turtingieji nenori gyventi, o normaliai uždirbantys – negali sau leisti.
„Brexit“ šiek tiek sulėtino būstų kainų šuolį. Nepaisant to, vidutinė buto kaina siekia 550 tūkst. svarų sterlingų (620 tūkst. eurų) – dvigubai daugiau nei finansų krizės metu.
O nuomos kainos vis dar kyla. Birželio pradžioje nekilnojamojo turto portalas „Rightmove“ pranešė apie 1127 Londone nuomojamus namus: mažiausia suma per mėnesį siekė 15 tūkst. svarų (17 tūkst. eurų), o didžiausia – šimtus tūkstančių svarų sterlingų.
Turtingiesiems tai nesvarbu. Kas čia nori investuoti savo pinigus, kurių kilmė neretai būna abejotina, pakloja bet kokią sumą.
Todėl šiuo metu prie Temzės statoma ar planuojama 500 daugiaukščių namų – daugiausia tai bus itin prabangūs būstai.
Tuo metu Londone stovi tiek daug tuščių biurų ir gyvenamųjų patalpų, kad čia būtų galima įkurdinti visus Mančesterio gyventojus – jų šiame pramoniniame mieste yra daugiau nei pusė milijono. („Der Spiegel“, LR)
