Generalinė prokuratūra pranešė, kad atlikus papildomus veiksmus ir surinkus patikslintus duomenis, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai jau antras kartas, kai STT atsisako pradėti tyrimą – pirmą kartą priėmus tokį sprendimą, Generalinė prokuratūra jį panaikino ir nurodė tarnybai patikslinti duomenis apie premjero pareiškime nurodytas aplinkybes.
„STT Administravimo valdyboje priimtame nutarime konstatuojama, kad pareiškimo nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų, kurie leistų įtarti, kad nurodytose situacijose galimai buvo padaryta nusikalstama veika“, – rašoma Generalinės prokuratūros pranešime spaudai.
Teisėsauga nagrinėjo premjero Sauliaus Skvernelio prašymą įvertinti, ar institucijų ir jų darbuotojų veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo arba tarnybos pareigų neatlikimo požymių, kai 2013 metais dviem „Danpower“ bendrovėms Vilniuje ir Kaune buvo išduoti leidimai plėtoti elektros pajėgumus, o 2015 metais jie buvo panaikinti.
Pasak prokuratūros, esminis aspektas, dėl kurio kilo abejonių, yra dviejų „Danpower“ bendrovių ir tuometinės elektros perdavimo bendrovės „Lesto“ 2013 metais pasirašyti ketinimų protokolai ir jų priedai – skirtingos valstybės institucijų nuomonės dėl detaliojo plano reikalingumo.
Pasak STT, net ir šiuo metu nėra aišku, ar pasirašant ketinimų protokolus turėjo būti pridėti dokumentai, patvirtinantys detaliojo plano galiojimą, nes tuo metu galiojusios Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakcijos reikalavimas dėl detalaus plano buvo sąlyginis.
STT nuomone, nesant teisinio aiškumo, negalima nustatyti, kaip turėjo veikti arba neveikti valstybės tarnautojai ir pareigūnai, todėl negalima įvertinti, ar jie veikė neteisėtai.
Be to, Energetikos ministerijos bei kitų institucijų raštai, liudytojų apklausų metu gauti duomenys leidžia daryti išvadą, kad priimant sprendimus stabdyti, o vėliau ir naikinti leidimus, buvo siekiama išsiaiškinti teisės aktų reikalavimus, tačiau reglamentavimas nebuvo vienareikšmis, o institucijų nuomonės išsiskyrė.
„Todėl Energetikos ministerijos tarnautojų veiksmai, kuomet ta pati situacija buvo vertinama dvejopai, nesant kitų duomenų apie galimai padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, negali būti vertinami kaip nusikalstami“, – nurodoma STT nutarime.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) gegužę patvirtino Energetikos ministerijos ir „Danpower“ taikos sutartį. Ja įmonei „Danpower Baltic“ bus atstatytas 2013 metais suteiktas, bet 2015 metais panaikintas leidimas gaminti elektrą Kaune, 12 metų mokant didesnį – 9,7 cento už kilovatvalandę tarifą. Tačiau įmonė atsisako didesnio fiksuoto tarifo Vilniuje.
Be to, sutartimi nutraukiami teisiniai ginčai aštuoniose bylose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose. Vokietijos ir Lietuvos investuotojai įsipareigojo atsiimti 32 mln. eurų vertės ieškinius dėl žalos atlyginimo, taip pat 35 mln. eurų vertės pretenzijas tarptautiniame Vašingtono arbitraže bei nutraukti bylą Europos Sąjungos Bendrajame teisme.
Žurnalistinį tyrimą atlikęs portalas 15min.lt gegužę rašė, esą ministrų kabinetas nuslėpė tiesą apie milijonus eurų kainuosiančią taikos sutartį su verslininkų Rakauskų ir Vokietijos „Danpower“ valdoma energetikos įmone „Danpower Baltic“. Pasak portalo, politikai ruošiasi verslininkams sumokėti apie 18–25 mln. eurų už tai, kad įmonė atsiimtų abejotinas pretenzijas.
