Be abejo, ekonomika auga ciklais ir natūralu, kad pakilimo laikotarpius keičia sulėtėjimo, sąstingio, kartais net ir gilaus nuosmukio metai. Labai sudėtinga tiksliai numatyti, kada jie ateis, bet jeigu aštrėja ūkio plėtrą stabdančios problemos, vadinasi, augimo ciklas eina į pabaigą.
„BusinessEurope“ atkreipia dėmesį į du ES ekonomikai pavojingus reiškinius: didėjantį kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, gresiančius pasaulinius prekybos karus.
Lietuvos darbdaviai skundžiasi, kad jų verslo plėtros planus stabdo vis labiau juntamas kvalifikuotų darbuotojų stygius, ir prašo leisti laisviau įsivežti darbo jėgą iš svetur, bet tai visos ES problema. Tik Lietuvai ją dar sunkiau spręsti negu turtingoms Vakarų Europos valstybėms, nes ir daug lietuvių į jas emigruoja.
Vis dėlto net viso pasaulio emigrantų svajonių šaliai Vokietijai jau ima trūkti kvalifikuotų darbuotojų.
Mat atvykėliai iš Afrikos ar Vidurinių Rytų šios spragos neužkamšo – jei jie kur nors ir dirba, jais neįmanoma pakeisti iš darbo rinkos dėl amžiaus pasitraukiančių aukštos kvalifikacijos darbuotojų, o šiuolaikinei didelę pridėtinę vertę kuriančiai ekonomikai labiausiai jų ir reikia.
Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas – ilgalaikė aukštosiomis technologijomis grindžiamo verslo problema.
Lietuvoje tokių darbuotojų stygių daugiausia lemia emigracija, tačiau emigrantams patrauklių Vakarų Europos šalių pavyzdys rodo, kad ilgainiui darbo rinkai labiausiai atsiliepia menkas gimstamumas, visuomenės senėjimas.
Bet tai ne šiandien kilusi Vakarų problema ir pavojų ekonomikai ji kelia ilguoju laikotarpiu – žvelgiant dešimtmečiais į ateitį. Užtat pasaulinei prekybai grasantis protekcionizmas jau šiandien beldžiasi į duris. Būtent tokie JAV vienašališki veiksmai dabar kelia didžiulį pavojų ES ekonominiam augimui.
Visuotinis ekonominis karas dar neprasidėjo, tačiau pirmieji mūšiai jau įsiplieskė: JAV padidinus muitų tarifus aliuminio ir plieno importui iš ES, pastaroji atsakė apmokestindama amerikietišką produkciją – viskį, apelsinų sultis, žemės riešutų sviestą, motociklus.
Tai apima dar palyginti nedidelę JAV ir ES prekybos dalį – amerikiečių muitų taikiniai vertinami maždaug 6 mlrd. eurų, o europiečių atsakomosios priemonės – 2,8 mlrd. eurų. Bet ir tai išgąsdino verslą, pirmiausia su muitų barjerais susidūrusius gamintojus.
Amerikietiškų motociklų gamintoja „Harley-Davidson“ pranešė, kad dėl naujų importo muitų iškelia ES rinkai skirtos produkcijos gamybą iš JAV, nes antraip Europoje jų motociklai pabrangtų maždaug 2 tūkst. eurų ir dėl to būtų prarasta apie 100 mln. dolerių per metus.
Atrodo, tokia žaibiška šios bendrovės reakcija buvo staigmena JAV prezidentui D.Trumpui, skelbiančiam, kad jis gina tarptautinių partnerių esą skriaudžiamą savo šalies verslą, ir kalbėdamas iš jėgos pozicijų žada naują, amerikiečiams teisingų prekybos santykių erą.
Sau įprastu stiliumi D.Trumpas „Twitter“ paskyroje išbarė „Harley-Davidson“ pareikšdamas, jog bendrovė per anksti iškėlė baltą vėliavą.
Tik vargu ar šis atvejis ataušins JAV prezidento įkarštį ardyti pasaulinės prekybos taisykles.
Greičiau priešingai: D.Trumpas į ES atsakomąsias priemones atsiliepė nauju grasinimu – paprašė ištirti, ar automobilių importas iš Europos nekelia grėsmės Amerikos nacionaliniam saugumui.
Tokiu iš esmės absurdišku pretekstu mėginama apeiti Pasaulio prekybos organizacijos draudimus riboti laisvą prekių judėjimą, bet jis buvo pasitelktas įvedant naujus importo tarifus aliuminiui ir plienui.
Muitų barjerai ES automobiliams jau būtų labai rimtas prekybos su JAV suvaržymas, nes jų vertė, dabartiniais skaičiavimais, siekia apie 58 mlrd. eurų – 10 kartų daugiau nei europiečių plieno ir aliuminio eksportas.
ES, matyt, neliktų kitos išeities, kaip atsakyti Vašingtonui padidintais importo mokesčiais amerikietiškoms prekėms. Mat jei europiečiai nuolankiai sutiktų tokį JAV smūgį, jų nesuprastų rinkėjai, be to, reikia ir atsverti eksporto praradimus labiau apsaugant savąją rinką.
Bet tai jau kelia nuo kalno riedančios sniego lavinos pavojų, juo labiau kad JAV ketina ginti savo rinką muitais ne tik nuo ES, bet ir nuo Kinijos, su kuria prekybos deficitas siekia net 375 mlrd. dolerių.
Jei jau įvestų JAV prekybos barjerų žalos Lietuva neturėtų labai pajusti, muitai ES automobiliams tiesiogiai atsilieptų ir sparčiai mūsų šalyje plečiamai jų dalių gamybai.
Smukus eksportui tarptautinės bendrovės turėtų persvarstyti ir savo plėtros planus Lietuvoje.
Dar didesnė grėsmė – bendras ES ekonomikos augimo lėtėjimas ir gal net recesija, o tai būtų neišvengiama muitų karų pasekmė. Čia Lietuva jau nieko nepajėgi padaryti, tik gali stiprinti savo finansų tvarumą, kuris leistų šiek tiek sušvelninti naujos pasaulinės krizės smūgį.
Gal toks niūrus scenarijus ir netaps realybe, nes tai skaudžiai smogtų ir JAV – ekspertų vertinimu, šiai šaliai atsitvėrus nuo pasaulio muitais jos ekonomika augtų ne ilgiau kaip porą metų, o vėliau patirtų nuosmukį. Vadinasi, lieka tikėtis, kad vis dėlto sveiko proto argumentai bus stipresni ir už galingiausių pasaulio politikų ambicijas.
