Europietiškų prekių kontrabanda Baltarusijoje įsigalėjo valstybės mastu ir tapo netgi ekonomikos dalimi.
Miško takais
Baltarusijos-Rusijos pasienyje jau seniai klesti kontrabandininkai. Iki miestų čia – vos keli platūs keliai, visa kita – miškai, pelkės ir šimtai vienkiemių, tarpusavyje sujungtų vietos keliais, miško takeliais. Efektyviai kontroliuoti tokią zoną sudėtinga, jei apskritai įmanoma.
Baltarusiškų prekių kontrabanda į Rusiją ėmė tekėti išsyk po to, kai griuvo Sovietų Sąjunga. Juk iki tol siena tarp dviejų valstybių taip ir neiškilo. Vis dėlto 1995 m. buvo įforminta rusų-baltarusių muitinės zona, o 1996 m. abi šalys susivienijo į Sąjunginę valstybę. Ne paskutinėje vietoje buvo patogi Baltarusijos padėtis: nuo pasienyje esančio Bresto iki Smolensko – vos kiek daugiau nei 600 kilometrų. Sunkvežimis šį atstumą įveikia per 7-8 valandas.
Andrejus Suzdalcevas – Aukštosios ekonomikos mokyklos pasaulio politikos fakulteto dekano pavaduotojas. Vyras pastaruosius 25-erius metus gilinasi į rusų ir baltarusių santykius. A.Suzdalcevo teigimu, kai tik Baltarusija tapo nepriklausoma, per jos teritoriją iš Lenkijos ir Baltijos šalių į Rusiją imta vežti spiritą, cigaretes ir maisto produktus. Tačiau nekontroliuojamas šis procesas buvo neilgai – jau 1995 m. kontrabandą Baltarusijoje ėmė prižiūrėti valstybė.
Susitarta, kad abi šalys sukurs vieningą muitinės kontrolės sistemą pasienyje su Europos šalimis. Tačiau Baltarusija šį susitarimą sabotavo. Dėl to jau 23-ejus metus Rusija faktiškai ir juridiškai niekaip nekontroliuoja tūkstančių kilometrų, besitęsiančių vakariniame pasienyje. Tą darbą daro tik tiesiogiai Aliaksandrui Lukašenkai paklūstantys Baltarusijos pasieniečiai.
Su meile – iš Europos
Baltarusiškos kontrabandos į Rusiją pikas pasiektas po 2014 metų, kai, atsakydama į Vakarų sankcijas, Rusija paskelbė atsakomąsias sankcijas. Jos lietė žemės ūkio produktų importą.
Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka Rusijos veiksmų nepalaikė. Jis pareiškė, kad į Rusijos rinką nepraleis draudžiamų produktų, tačiau pridūrė, kad niekas nekliudo Baltarusijai Vakarų rinkose įsigyti tiek produktų, kiek jai reikia vidaus vartojimui. Netruko paaiškėti, kad vidaus vartojimas Baltarusijoje su Vakarų gamybos apimtimis paprasčiausiai nesuspėja. Rugpjūčio pradžioje Rusija įvedė embargą, o jau rugsėjo 24-ąją Pskovo apskrityje, pasienyje su Baltarusija, buvo sulaikytos 9 tonos mėsos iš Europos, rašo lenta.ru.
Apie kontrabandos mastus galima spręsti iš Tarptautinės prekybos centro duomenų. 2013 m. Lenkija į Rusiją eksportavo 751 tūkst. tonų obuolių. Rusijai įvedus embargą, skaičiai, suprantama, susitraukė. O štai eksporto į Baltarusiją – išaugo nuo 153 tūkst. tonų 2013-aisiais iki 550 tūkst. tonų 2016-aisiais. Ar galėjo taip stipriai šoktelti lenkiškų obuolių suvartojimas Baltarusijoje – retorinis klausimas.
Baltarusišką kilmę liudijančiais sertifikatais lydimi obuoliai tebuvo pradžia. Netrukus į Rusiją pradėjo plūsti baltarusiški apelsinai, mandarinai, kokosai, ananasai ir mango. 2015 m. Baltarusija pateko į dešimtuką šalių, iš kurių į Rusiją buvo atvežti egzotiški vaisiai.
Rusijos veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros tarnyba nuo 2017 m. gruodžio paskelbė embargą iš kaimyninės šalies įvežamiems vaisiams. To priežastys elementarios: prekėms parūpinti suklastoti valstybiniai sertifikatai, o į rinką įsileisti neaiškios kilmės produktų negalima.
Kiti Tarptautinės prekybos centro duomenys rodo, kad 2013 m. į Baltarusiją įsivežė jautienos už 0,5 mlrd. rublių, o 2016 m. – jau daugiau nei už 3 mlrd. rublių. Sumos, už kurias pirkta daržovių, išaugo nuo 5 iki 31 mlrd. rublių.
Kad krovinių pervežimas nekristų į akis, kontrabandininkai ėmė tiesi savo kelius, kad turėtų kaip išvengti stambių trasų. 2016 m. pasieniečiai rusai miškuose prie Smolensko, pasienyje su Baltarusija, aptiko naują kelią – ankstesnis šunkelis buvo paverstas plačiu kieto grunto keliu, kuriuo važinėjo sunkvežimiai su baltarusiškomis krevetėmis, apelsinais ir kamamberu.
Specialiosios tarnybos pareiškime nurodyta, kad kelias naudotas būtent kontrabandinių, į embargą įtrauktų prekių iš ES gabenimui. Dviem savaitėm anksčiau šiame kelyje buvo sulaikyti devyni sunkvežimiai su šviežiais obuoliais, vyšniomis, slyvomis ir persikais iš Lenkijos.
Oficialusis Minskas kaltinimus kontrabanda neigia. Tačiau A.Lukašenka, praėjus kelioms savaitėms po to, kai Rusija paskelbė sankcijas, kalbėjo apie tai, kad „Minskas neturi praleisti progos iš susiklosčiusios situacijos išpešti naudos“. Ir nepraleidžia: Rusijos veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros tarnyba kone kas savaitę praneša sulaikiusi eilinę kontrabandos partiją.
Viskas kontroliuojama
Baltarusijos prezidentas nepaliaujamai tvirtina, kad kaltinimai kontrabanda – bergždi. „Tuo užsiima be baltarusiai, o banditai rusai“, – taip A.Lukašenka pareiškė 2017 m. balandį.
Tačiau verta nepamiršti, kad per daugiau nei 20 valdymo metų jis Baltarusijoje įtvirtino griežtą autoritarinį režimą. A.Lukašenka individualiai kontroliuoja visas jėgos struktūras. Tad sunku būtų patikėti, kad kas nors, apeidamas valstybę, galėjo sudėlioti kontrabandos gabenimo schemą. Tuo labiau, kad į Rusiją vežami produktai dažnai turi Baltarusijos institucijų išduotus padirbtus kokybės sertifikatus. Pavyzdžiui, vien 2015 m. buvo sulaikyta 400 vilkikų su egzotiniais vaisiais, kuriems Baltarusijoje buvo išduoti kokybės sertifikatai.
Remdamasis kompetentingais šaltiniais Baltarusijoje A.Suzdalcevas teigia, kad kasdien per Baltarusijos-Rusijos sieną pervažiuoja apie 2 tūkst. sunkvežimių su kontrabanda. A.Suzdalcevo informatorius tvirtina, kad Chatežino kaime netoli Minsko veikia ištisas logistikos centras. Čia kontrabandinė produkcija urmu aprūpinama kokybės sertifikatais. Tame pačiame Chatežino kaime prekės ir perpakuojamos į tarą tinkamais užrašais.
Chatežinas – pats stambiausias, tačiau toli gražu ne vienintelis kontrabandinių prekių „legalizavimo“ centras.
Dar 2014 m. Rusijos veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros tarnyba apkaltino Baltarusijos muitininkus ir kitas valstybines institucijas, kad jie faktiškai padėjo suorganizuoti kanalus, kuriais į Rusiją gabenamos uždraustos prekės.
A.Suzdalcevo duomenimis, kontrabandą į Rusiją organizuoja oligarchai iš Baltarusijos. Tačiau, turint omenyje šalies ekonomikos speficiką, visi jie kontroliuojami aukščiausios šalies valdžios. Manoma, kad A.Lukašenka ir jo artimos aplinkos žmonės iš kontrabandos į Rusiją per metus uždirba ne mažiau milijardo JAV dolerių.
Baltarusiška kokybė
Vis dėlto pačių rusų atmintyje kontrabanda iš Baltarusijos nesisieja su neigiamais dalykais. Mat Rusijai paskelbus atsakomąsias sankcijas prekių pasirinkimas parduotuvėse stipriai susitraukė, siūlomų gaminių kokybė – suprastėjo, nors kainos šoko į viršų.
Tad kontrabandą gabenantys veikėjai eilinių rusų akyse tampa kone herojais, mat tik dėl jų rusai gali mėgautis vaisiais, sūriais ir kitais produktais, prie kurių jie buvo pratę.
Tačiau problemų kyla ėmus kalbėti apie šių prekių kokybę. Mat baltarusiški kokybės sertifikatai dažnai kokybės negarantuoja.
O kol kas rusų gamintojams gana sunku kaina ir kokybe konkuruoti su į sankcionuotų gaminių sąrašą patekusia produkcija, todėl, esant skylėtai kontrolei, rusai renkasi nors ir kontrabandines, tačiau pigesnes prekes.
