Sutartyje numatyta, kad konkursą laimėjusi bendrovė „Šiaulių plentas“ amžinojo poilsio vietą įrengs per 26 mėnesius. Sutarties vertė – beveik 4,2 milijono eurų.
Už šiuos pinigus bus įrengta drenažo, paviršinių ir buitinių nuotekų sistemos, nutiesti vandentiekio, elektros tinklai, vidaus keliai, įrengtas apšvietimas, automobilių stovėjimo aikštelės. Šiame etape Daušiškių kapinėse bus įrengtos 3958 kapavietės.
Vėliau numatyta kapines praplėsti dar 4 hektarais, o tam numatyta išleisti dar apie 2,3 milijono eurų.
Nemokama žemė neįtiko
Daušiškių kapinės galės tapti ir ankstesnės Šiaulių miesto valdžios neūkiškumo simboliu. Mat prie valdžios lovio prilindę veikėjai brukte įbruko šį mokesčių mokėtojams brangiausiai kainuosiantį projektą.
Viskas prasidėjo prieš 15 metų, kai pasigirdo pirmi nuogąstavimai dėl mažėjančių laidojimo vietų. Tiesa, vietos naujoms kapavietėms užtenka iki šiol.
Vis dėlto pasiūlyti trys galimi plėtros variantai. Pigiausia buvo plėsti miesto pakraštyje esančias Ginkūnų kapines, nes kitoje kelio pusėje buvo per 100 hektarų valstybei priklausančios žemės. Nuspręsta, kad ši vieta netinka dėl pernelyg aukšto gruntinio vandens lygio.
Pamelžė savivaldybę
Dėl panašių priežasčių nepritarta siūlymui įrengti kapines prie kelio į Pakruojį. Todėl pasirinktas brangiausias variantas – supirkti iš privatininkų žemę Daušiškių kaime.
Netrukus paaiškėjo, kodėl taip uoliai politikai stūmė būtent šį projektą, – čia žemę jau buvo susipirkę įvairaus plauko veikėjai, o dalis būsimų kapinių teritorijos apėmė tuomet įtakingo politinio veikėjo Genadijaus Mikšio uošvei ir šeimai priklausančius žemės sklypus.
Žemės ūkio paskirties žemė buvo perkama paskubomis, todėl sumokėta 6–7 kartus didesnė nei rinkos kaina.
Iš pradžių ketinta apsiriboti 35 hektarais, bet netrukus apetitas išaugo – nupirktas 63 hektarų plotas, nors įstatymai neleidžia projektuoti didesnių kaip 40 hektarų ploto kapinių.
Vien G.Mikšio uošvės šeima į kišenę įsidėjo apie 230 tūkstančių eurų, o iš viso buvo ištaškyta beveik 3 milijonai eurų.
Teko įsikišti prokurorams
Kilus skandalui Šiaulių valdžia atsitokėjo, kad neturi pinigų tokiam projektui. Tarpininkaujant dabartiniam europarlamentarui Valentinui Mazuroniui bandyta įlįsti į valstybės kišenę, bet jo parengtos įstatymo pataisos buvo sumaltos į miltus.
Netrukus subliūško viltis kapinėms panaudoti privatų kapitalą. Mat koncesininkui būtų tekę sumokėti dar apie 15 milijonų eurų, o savivaldybė jau buvo išsėmusi net skolinimosi limitus.
Galutinai švaistūnus apramino prokuratūros tyrimas, po kurio apie naujųjų kapinių projektą valdžios atstovai kelerius metus vengė net užsiminti.
Pastaruoju metu buvo nutarta panaudoti tik dalį brangiai nupirktos žemės – įrengti 9 hektarų ploto amžinojo poilsio vietą.
Kapinėms nupirko šlapynę
Sutartį su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriumi Antanu Bartuliu pasirašęs bendrovės „Šiaulių plentas“ generalinis direktorius Juozas Aleksa neslėpė, kad šis projektas bus nemenkas galvosūkis.
Mat Šiaulių politikų sprendimas pirkti kapinėms dirvonus buvo netikęs – čia gruntiniai vandenys slūgso itin aukštai.
Tačiau tai – ne pati blogiausia naujiena. Jau dabar aišku, kad į naująsias kapines teks nutiesti ir kelią, nes važinėti pietvakariniu aplinkkeliu viešajam transportui nebus patogu.
Neoficialiais duomenimis, tam įtakingi Šiaulių asmenys supirko žemes, per kurias turėtų būti tiesiamas šis kelias.
Kapavietės Šiauliuose – aukso vertės
Naujosioms Šiaulių kapinėms jau išleista apie 3,5 milijono eurų – tiek kainavo žemė, projektavimo darbai, įvažiavimo keliukas, bylinėjimasis.
9 hektarų teritorijos įrengimas kainuos dar apie 6,5 milijono eurų.
Už šiuos pinigus bus įrengta iki 7 tūkst. kapaviečių, tad jau dabar laidojimo vietos kaina išaugo iki 1,5 tūkst. eurų.
Tačiau tai dar ne galutinė suma, nes papildomai kainuos kolumbariumo statyba, kelio į Šiaulius įrengimas.
