Nesutarimai tarp dviejų NATO sąjungininkių – pagilėję nuo tada, kai Turkijoje buvo sulaikytas šnipinėjimu apkaltintas JAV pastorius, – iškėlė klausimų dėl šalių partnerystės ateities ir pakurstė susirūpinimą dėl galimos ekonominės krizės Turkijoje.
„Mes boikotuosime JAV elektronikos prekes“, – kalbėjo R. T. Erdoganas Ankaroje, ir šįkart nenusiteikęs ieškoti kompromisų kilusiame ginče.
„Jeigu JAV turi „iPhone“, yra dar ir „Samsung“, – sakė jis, turėdamas mintyje JAV technologijų milžinės „Apple“ išmaniuosius telefonus ir garsų Pietų Korėjos gamintojos prekės ženklą.
„Be to, mes turime savo „Venus“ ir „Vestel“, – pridūrė jis, užsimindamas apie Turkijos elektronikos prekės ženklus. „Vestel“ akcijos Stambulo akcijų biržoje iškart po R. T. Erdogano pastebėjimų pašoko 7 procentais.
R. T. Erdoganas ne kartą yra fotografavęsis su „Apple“ produktais, tarp jų ir su „iPhone“ ir „iPad“. Socialinėje žiniasklaidoje pasirodė kandžių pajuokavimų, kad, smukus liros vertei, „Apple“ produktai bet kokiu atveju turkams bus neįkandami.
Rugpjūčio 10 d. Turkijos liros kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko 18 procentų. Toks nuosmukis užfiksuotas iškart po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo apie muitų didinimą aliuminiui bei plienui iš Turkijos.
R. T. Erdoganas pareiškė, kad Turkija patiria „ekonominį išpuolį“.
„Jie nedvejodami naudojasi savo ekonomika kaip ginklu prieš Turkiją. Ko jūs norite? Ko norite pasiekti?“ – pridūrė jis, kreipdamasi į JAV.
R. T. Erdoganas pripažino, kad Turkijos ekonomika turi sunkumų, įskaitant didėjantį einamosios sąskaitos deficitą ir beveik 16 proc. infliaciją, bet kartu pasidžiaugė, kad „mūsų ekonomika funkcionuoja sklandžiai it laikrodis“.
Lira valiutų rinkose antradienį kiek atsigauna po kelių dienų nuostolių. Liros kursas per dieną pakilo 4,5 proc. iki 6,49 už JAV dolerį ir iki 7,50 už eurą, pastebimai toldama nuo pirmadienį pasiektų rekordinių žemumų – 7,24 už dolerį ir 8,12 už eurą.
Nuo penktadienio lira neteko maždaug penktadalio savo vertės JAV dolerio atžvilgiu.
Turkijos centrinis bankas pirmadienį paskelbė esąs pasirengęs „imtis visų būtinų priemonių“ siekiant užtikrinti finansinį stabilumą po liros griūties ir pažadėjo suteikti bankams likvidumo. Tačiau toks banko patikinimas nepadarė įspūdžio finansinėms rinkoms, kurios tikisi, kad Turkija iš esmės padidins palūkanų normą, taip mėgindama sustiprinti lirą ir pažaboti infliaciją.
„Norint įveikti dabartinę krizę, neužtenka vien tik oficialių pažadų imtis veiksmų, – sakė vyriausiasis „IHS Markit“ ekonomistas Andy Birchas, ragindamas centrinį banką „ženkliai padidinti palūkanų normas.“
