Šie atremia, kad tokie gąsdinimai visai nebaugina – darbo rinkoje padėtis tokia, kad, atsidarant naujoms parduotuvėms, darbo nepristigtų. Be to, vienas prekybos tinklų jau trečiąkart tris dienas per metus uždaro visas parduotuves, ir dėl to neteko atleisti nė vieno darbuotojo.
Mažeikiuose statybinių prekių parduotuvėje dirbantis Adomas kartais į darbą eina ir per didžiąsias šventes: vyrui tenka dirbti Kūčių dieną ir antrąją Velykų dieną, tačiau abi Kalėdų dienos, kaip ir Naujieji metai ir Velykų pirmoji diena, būna laisvos. O štai per praėjusią Žolinę vyras dirbo.
„Žinoma, kad būtų gerai turėti laisvas švenčių dienas. Nors tuo atveju, kai tenka dirbti per šventes, daugiau sumoka, tačiau prideda ne tiek, kad norėtųsi eiti į darbą“, – portalui lrytas.lt sakė Adomas.
Derybų pabaiga miglota
Profsąjungos su darbdaviais baigia sutarti, kad visa mažmeninė prekyba nedirbtų pirmąją Kalėdų ir pirmąją Velykų dieną. Seimo narys, „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis siūlo įstatymą, kuriuo didiesiems prekybos tinklams būtų ribojamas darbo laikas per visas šventes ir paskutinį mėnesio sekmadienį.
„Mano asmenine nuomone, prekybos centruose esantys kino teatrai, laisvalaikio ir pramogų zonos galėtų veikti, o maisto prekių, statybinių prekių parduotuvės gal ir neturėtų dirbti. Gali būti, kad Seimas 2019 m. dar leis dirbti, tarkime, drabužių, bižuterijos parduotuvėms“, – aiškino R.Žemaitaitis.
Anot jo, nuspręsti, kam riboti darbo laiką, būtų galima atsižvelgiant į parduotuvės plotą. Pavyzdys – Belgija, kur visada leidžiama dirbti iki 80 kv. m ploto turinčioms parduotuvėms.
R.Žemaitaitis siūlo eiti eksperimento keliu: pirmiausia riboti stambiųjų maisto prekių ir statybinių prekių parduotuvių darbą ir stebėti, kas iš to išeina. „O Lenkijos pavyzdys parodė, kad viskas pavyksta fantastiškai gerai: smulkus verslas atsigauna, biudžeto netekimo nėra, pagyvėja ir laisvalaikio zonos – pinigai į biudžetą grįžta kitu keliu“, – komentavo Seimo narys.
Laisvadieniai tik ant popieriaus
35-erių Deimantė pastaruosius dvejus metus dirba nedidelėje parduotuvėje Marijampolėje. Iki to laiko moteris spėjo išbandyti darbą trijų didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse. Apie vieną darbdavių atsiliepia gerai, apie kitą – ne taip gerai, tačiau, kalbėdama apie vieną lyderių, sako: „Tai paskutinė darbovietė, į kurią eičiau dirbti“.
Grafiku keturios darbo, keturios poilsio dienos dirbusi Deimantė per ketverius darbo viename prekybos tinkle metus turėjo tik vieną laisvą šventinę dieną. Mat jei išpuola grafikas dirbti per šventes, tenka eiti į darbą, ir niekas neatsižvelgia į tai, kad dirbai per praėjusias šventes. Negana to, net jei pagal grafiką ir nereikia būti darbe visą darbo dieną, kone visos darbuotojos, Deimantės teigimu, gauna taip vadinamą padėjimą. Tokiu atveju darbuotojas turi ateiti į darbą trim keturiom valandom ir pagelbėti pagal grafiką dirbantiems kolegoms.
„Tarkime, pagal grafiką tau pirmoji Kalėdų diena laisva, tačiau kelioms valandoms vis tiek turi ateiti į parduotuvę. Net nežinau, kaip jie tą laiką įformindavo. Neva už tai sumokėdavo priedą, bet kitoje vietoje nubraukdavo, todėl realiai didesnio atlyginimo negaudavome“, – portalui lrytas.lt pasakojo Deimantė.
Tyčia ima biuletenį
Visai kitokios, anot pašnekovės, sąlygos dabartinėje darbo vietoje: pernai ji turėjo visiškai laisvas visas švenčių dienas, šiemet laisvadieniai priklauso jos kolegei. Įprastai dirbant keturių darbo dienų, keturių laisvadienių grafiku vieną mėnesį būna laisvi visi savaitgaliai, o kitą mėnesį – laisvos savaitės dienos.
„Šeimos verslas yra šeimos verslas: jei reikia, tarkime, pas gydytojus, šeimininkas be problemų išleidžia. Ankstesnėje darbovietėje net ir su vaiku gulint reanimacijoje darbdavys skambindavo ir klausinėdavo, kada grįšiu“, – teigė Deimantė.
Nekeista, kad moteris palaiko siūlymą riboti didžiųjų parduotuvių darbo laiką. Anot jos, jei liks taip, kaip yra, darbuotojai tikrai neužsidirbs, o priešingu atveju bent turėtų laisvą dieną. „Moterys vardan to, kad per didžiąsias šventes pasibūtų namie, tyčia imdavo biuletenius“, – darbą prekybos tinklo parduotuvėje prisiminė pašnekovė.
Atrastų mažuosius
Virginijus Navikas kartu su sūnumi Roku Marijampolėje valdo tris „Airo“ parduotuves. Pirmąją atidarė dar 1992-aisiais, kitą – 2000-aisiais, o 2003 m. – paskutinį prekybos tašką. Virginijus turi minčių bei galimybių atidaryti ir dar vieną parduotuvę, tik Marijampolėje neatsiranda strategiškai patogioje vietoje tinkamo prekybos ploto.
Be to, nežinia, kaip eisis reikalai po to, kai prie vienos jų parduotuvės atsidarys viena didžiųjų prekybos tinklų parduotuvių. Kai už dviejų kilometrų nuo jų parduotuvės atsidarė pirmasis Marijampolėje „Lidl“ prekybos tinklas, Navikų parduotuvės apyvarta smuko 15 procentų. Tiesa, per tris keturis mėnesius pirkėjus pavyko susigrąžinti.
„Jei tiek laiko išgyvenome, išgyvensime ir toliau“, – dėl būsimų statybų kaimynystėje itin neišgyvena verslininkas, tačiau neslepia, kad Vyriausybės sprendimas riboti didžiųjų prekybos tinklų darbo laiką jiems, smulkiesiems, būtų didelis palengvinimas.
„Tai būtų puiku – žmonės mus atrastų, per vieną dieną pasiektume trijų dienų apyvartą. Jei nutiks taip, kad ribos visų parduotuvių laiką, tikėtina, kad apyvartos neprarasime – juk gali būti, kad žmogus reikiamas prekes susipirks kiek anksčiau“, – svarstė V.Navikas.
Per kelią, tiesiai prieš „Airo“ parduotuvę, stovi „Kubo“ parduotuvė. Tačiau ji smulkiųjų verslininkų nebaido. „Pas mus žmonės ateina dėl aptarnavimo kokybės, kokybiškų produktų kainų skirtumo ir dėl to, kad galima sutaupyti laiko. Mes dvejus metus medijos kanalais neskelbiame apie save reklamos, tačiau sulaukiame naujų klientų“, – sakė verslininkas.
Jo valdomose parduotuvėse pardavimai kyla 15 procentų. To priežastis – kai kurių produktų mažesnės nei prekybos tinkluose kainos. Pavyzdžiui, jei kilogramas varškė viename didžiųjų prekybos tinklų kainuoja 4,49 euro, tai „Airo“ parduotuvėse – 2,99 euro. „Dirbame su mažais gamintojais, kurie pateikia technologine prasme išskirtinį produktą. Tolimųjų reisų vairuotojai pas mus dešimtimis kilogramų perka mėsą ir vežasi į užsienį“, – kalbėjo V.Navikas.
Didelis kaimynas naudingas
O štai Linos Ališauskaitės su kolegomis ledų ir kitų šaldytų gaminių parduotuvei „Aliaska“, Marijampolėje įsikūrusiai visai netoli vieno didžiųjų tinklų parduotuvės, toks kaimynas – tik į naudą.
Kai „Aliaska“ 2016 m. kovo pabaigoje aptarnavo pirmąjį pirkėją, prekybos tinklo parduotuvė greta dar nedirbo.
„Ėjome į gatvę kviesti žmonių, reklamavomės vietinėje radijo stotyje. O prekybos tinklo parduotuvės pirmoji darbo diena mums buvo rekordinė. Kadangi mūsų prekės specifinės, būti greta tokio prekybos centro labai patogu. Marijampolė – savitas miestas: čia sąlyginai mažas įdomių dalykų pasirinkimas, o žmonės tokiomis žiniomis tarpusavyje dalijasi“, – pasakojo L.Ališauskaitė.
„Aliaskos“ klientų nebaido ir didesnės nei gretimoje parduotuvėje ledų kainos: jei pastarojoje ledų porcija kainuoja 0,29 euro, „Aliaskoje“ – 0,75-0,45 euro. Tačiau skiriasi asortimentas ir, kaip sako L.Ališauskaitė, kainos bei kokybės santykis.
Verslininkė su kolegomis turi porą parduotuvių ir Kaune: viena – miegamajame rajone netoli prekybos tinklo parduotuvės, kita – verslo centre, prieš pat „Maxima bazę“. „Dėl pastarosios baigiame nagus nusigraužti. Gal dėlto, kad esame verslo centre, nepritraukiame reikiamo pirkėjų srauto. Tie žmonės, kurie buvo įpratę eiti į parduotuvę priešais, taip ir eina: automobiliu nuo jos pas mus ne taip patogu užsukti, o pereiti per kelią, kur ilgai dega šviesoforas, retas susivilioja“, – neslepia L.Ališauskaitė.
Visai kitas reikalas – „Aliaska“ miegamajame rajone. Kadangi į prekybos tinklo parduotuvę eidami pirkėjai pakeliui prasuka ir pro ledų parduotuvę, greta dirbantis stambusis konkurentas mažajam kaimynui duoda naudos.
Trečius metus triskart poilsiauja
Šios Kalėdos bus trečiosios, kai prekybos tinklo „Norfa“ visi darbuotojai pirmąją Kalėdų dieną nedirbs. „Norfa“ yra nusprendusi, kad jos darbuotojai be pirmosios Kalėdų dienos ilsisi pirmąją Velykų dieną, Sausio 1-ąją, Kūčių dieną dirba dviem valandomis trumpiau, prieš Naujuosius – valanda trumpiau, sekmadieniais daugelis tinklo parduotuvių dirba nuo 9 iki 21 valandos.
Alytuje esančios „Norfos“ parduotuvės vedėja Jūratė Milienė portalui lrytas.lt pasakojo, jog tik pirmuosius metus klientai nustebdavo, kad parduotuvė tam tikromis dienomis nedirba. Tačiau nepasitenkinimo dėl to neteko girdėti.
„Ir eilių nedarbo dienos išvakarėse nebūna. Nebent šeimininkės atbėga pritrūkusios kokio niekniekio. Visa savaitė prieš šventines būna labiau apkrauta nei įprastai – nebe tie laikai, kad žmonės viską pirktų paskutinę dieną“, – kalbėjo parduotuvės vedėja.
Vienas prekybininkų argumentų, kodėl nereikėtų riboti parduotuvių darbo laiko – esą darbuotojai neteks progos prisidurti prie atlyginimo. Tačiau, anot J.Milienės, kai darbuotojams buvo pristatyta nauja tvarka, jie žinią priėmė labai pakiliai, džiaugėsi, kad turės galimybę pabūti su šeimomis. Nė vieno, besipiktinančio, kad netenka papildomo uždarbio, nebuvo.
Taip pat nebuvo nė vieno darbuotojo, kurį dėl šios priežasties teko atleisti. „Vis dėlto, jei būtų nuspręsta nedirbti per visas švenčių dienas, tuomet kai kurių žmonių gali tekti atsisakyti“, – svarstė J.Milienė.
