Ekspertai ir biržų verteivos toliau aptarinėja padėtį, kuri susidarė Turkijoje kilus politinei ir ekonominei krizei.
Pagrindinis klausimas – ar nepersiduos šis krizinės situacijos „užkratas“ kitoms besivystančioms rinkoms? Kitaip tariant, ar Turkijos liros kurso staigus kritimas gali sukelti domino efektą kitų besivystančių šalių rinkose, įskaitant Rusiją?
Sudėtinga ekonominė padėtis Turkijoje
Rugpjūčio mėnesį JAV padidino kai kurioms šalims, tarp jų ir Turkijai, muitų tarifus aliuminiui (iki 20 proc.) ir plienui (iki 50 proc.). Faktiškai tai reiškia Turkijos eksporto, siekiančio atitinkamai 1,4 mlrd. JAV dolerių (1,208 mlrd. Eur) ir 50 mln. JAV dolerių, (43,148 mln. Eur), nutraukimą ir įplaukų į biudžetą mokesčių pavidalu smarkų sumažėjimą.
Jungtinėms Valstijoms įvedus sankcijas užsienio investuotojai susirūpino ir pradėjo perkelti lėšas iš Turkijos kitur. Jei 2014 metais jų investiciniai portfeliai siekė 143 mlrd. dolerių (123,4 mlrd. Eur), tai 2018 metų rugpjūčio mėnesį nerezidentai čia turėjo apie 70 mlrd. dolerių (60,4 mlrd. Eur).
Gelbėkite šalį – keiskite dolerius į liras
Reaguodamas į tai, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas nurodė padidinti importo muitus kai kurioms amerikietiškoms prekėms, įskaitant lengvuosius automobilius (120 proc.), tabako gaminius (60 proc.), alkoholį (140 proc.), ir paragino piliečius keisti dolerius į liras.
Susiklosčius tokiai padėčiai tarptautinės kredito reitingų agentūros „S&P“ ir „Moody's“ viena paskui kitą sumažino Turkijos reitingus.
„S&P“ sumažino Turkijos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta kredito reitingą nuo „BB-“ iki „B +“, o nacionaline valiuta – nuo „BB“ iki „BB-“. Reitingų prognozė – „stabilus“.
„Ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta kredito reitingų sumažinimas atspindi mūsų lūkesčius, kad per didelis Turkijos liros kurso svyravimas ir dėl to prognozuojamas staigus mokėjimų balanso koregavimas pakenks Turkijos ekonomikai. Mes prognozuojame recesiją šalyje kitais metais“, – pažymėjo „S&P“ ekspertai.
Kitais metais Turkijos BVP gali sumažėti iki 594 mlrd. JAV dolerių (510,62 mlrd. Eur), ir tai bus žemiausias rodiklis nuo 2006 metų.
Agentūros „Moody's“ ekspertai Turkijos ekonomikos perspektyvas įvertino ne geriau. Ši agentūra Turkijos valstybės kredito reitingą sumažino nuo Ba2 iki „didelės rizikos“ lygio – Ba3. Pakeista ir reitingo prognozė – iš stabilaus į neigiamą. Agentūra motyvuoja šalies vertinimo pabloginimą valstybės institucijų susilpnėjimu ir su tuo susijusiu jos politikos nuspėjamumo sumažėjimu, o taip pat su „aiškaus ir patikimo plano, kaip pašalinti pagrindines neseniai įvykusios finansų krizės priežastis“, nebuvimu.
Agentūros „Moody's“ ekspertai pritaria „S&P“ įvertinimui ir prognozuoja tolesnį infliacijos didėjimą, kuris pakenks Turkijos ekonomikos augimui.
Nuo metų pradžios lira atpigo maždaug 73 procentais. Nuo rugpjūčio pradžios Turkijos valiutos kursas dolerio atžvilgiu sumažėjo 24 proc., iki 7,2 liros, po to stabilizavosi maždaug ties šešiomis Turkijos liromis už JAV dolerį. Euras sustiprėjo 15 proc. – iki 8 lirų.
Turkija „užkrėtė“ Ispaniją, Prancūziją ir Italiją
Agentūros „S&P“ ekspertai pažymėjo, kad smarkus liros susilpnėjimas dolerio atžvilgiu padarė didelį spaudimą Turkijos įmonių sektoriui, kuris turi didelę skolos naštą, taip pat žymiai padidino Turkijos bankų finansavimo riziką. Prasidėjo kaimyninių valstybių, kurių ekonomika susijusi su Turkija, „užkrėtimo efektas“.
Tarptautinių atsiskaitymų banko (BIS) duomenimis, turkų įmonės yra skolingos Ispanijos bankams 83,3 mlrd. JAV dolerių (71,61 mlrd. Eur), Prancūzijos bankams – 38,4 mlrd. (33,01 mlrd.), Italijos bankams – 17 mlrd. (14,61 mlrd.). Netgi didelių Europos bankų – Ispanijos „BBVA“, Prancūzijos „BNP Paribas“ ir Italijos „UniCredit“ – turtas jau patiria spaudimą. Vien tik šie trys bankai kartu sudėjus į Turkijos ekonomiką investavo apie 60 mlrd. JAV dolerių (51,58 mlrd. Eur).
Banko „Saxo Bank“ vyriausiojo valiutų analitiko Johno Hardy nuomone, iš R.T.Erdogano galima visko tikėtis. Neaišku, ką jis pasirinks: chaotišką „defoltą“ (čia: finansinių įsipareigojimų nebevykdymą. – Red.), užsienio kapitalo judėjimo apribojimą ar net atsisakymą vykdyti skolų padengimo prievolę.
Tačiau bet kuriuo atveju akivaizdu, kad Turkijos ekonomika, vaizdžiai išsireiškiant, peržengė Rubikoną. „Ir pagrindinis klausimas yra ne pačios padėties Turkijoje problemiškumo lygis, bet kaip stipriai Turkijos „užkratas“ paskatins iš naujo įvertinti kontrahentų (sandorio šalių. – Red.) įsipareigojimų nevykdymo riziką ir finansinę riziką kitose besivystančiose rinkose“, – teigia J.Hardy.
Indijos rupija vasarą taip pat atpigo – jos kursas nukrito iki žemiausio lygio dolerio atžvilgiu per visą istoriją (iki 70 rupijų už 1 dolerį), nes investuotojai ir toliau išparduoda besivystančių rinkų valiutas dėl įvykių Turkijoje, pažymėjo „Dow Jones“ (čia: bendrovės „Dow Jones & Company“. – Red.) analitikai. Nuo šių metų pradžios rupija atpigo 9,5 procento.
Kitos dideles privataus sektoriaus skolas JAV doleriais turinčių besivystančių rinkų valiutos taip pat „ gavo gerai į kailį“, ypač Pietų Afrikos randas, kuris smarkiai smuko, prarasdamas 10 procentų“, – priduria J.Hardy.
Banko „Saxo Bank“ ekspertai mano, kad Turkijos krizė besivystančioms rinkoms gali suvaidinti „kanarėlės šachtoje“ vaidmenį.
Kol dar nebuvo naudojamos šiuolaikinės saugumo užtikrinimo sistemos, kalnakasiai į šachtą pasiimdavo kanarėlių, kurios yra jautrios metano dujoms. Jei kanarėlė žūdavo, kalnakasiai skubiai kildavo į viršų. Kitaip tariant, krizinė padėtis Turkijoje yra signalas apie susidariusią negerą padėtį visoms besivystančioms rinkoms, kuriose susikaupė didelės skolos JAV doleriais, kylant dolerio kursui ir finansavimo kainai.
Kokiame narvelyje kanarėlė?
Ekonominiai sukrėtimai Turkijoje kai kuriems ekspertams priminė staigaus rublio smigimo finalą Rusijoje 2014 metų gruodžio mėnesį. Tebesitęsiantys federalinės paskolos obligacijų pardavimai ir JAV valstybės departamento sankcijų paskelbimas nieko gero rubliui nežada, teigia straipsnio autorius.
Ekspertai bando suprasti: ar po Turkijoje susiklosčiusios situacijos santykinio stabilizavimosi neatėjo Rusijos eilė? Ar jau gali Maskva sukelti paniką visame besivystančių rinkų segmente, pradedant Rusijos Federacijos partnerėmis Eurazijos ekonominėje sąjungoje (EES)?
Panaši situacija jau buvo susiklosčiusi 2014 metais, kada Rusijos rublis paskui save nusitempė Baltarusijos ir Kazachstano valiutas.
Pastaruoju metu Vakarų investuotojai, išgąsdinti jau įvestų ir dar numatomų įvesti Vakarų sankcijų, labai aktyviai sprunka iš Rusijos. Vien tik per vieną savaitę – nuo 2018 metų rugpjūčio 9 iki 15 dienos – bendras grynasis kapitalo nutekėjimas iš Rusijos Federacijos vertybinių popierių ir skolų rinkų, į kurias buvo investavę Rusijoje investuojantys fondai, sudarė 80 mln. dolerių (68,77 mln. Eur). Tai yra tris su trupučiu karto daugiau už atitinkamą rodiklį, užfiksuotą prieš savaitę (25 mln. dolerių, arba 21,49 mln.Eur)“, – teigia „BKS Premier“ finansų analitikas Aleksandras Taraskinas.
Ekspertas priduria, kad neaišku, kiek dar laiko investuotojai bandys atsigriebti už tai, kas prarasta dėl Rusijai taikomų sankcijų ir dolerio stiprėjimo visame pasaulyje. Šiuo metu neįmanoma paskaičiuoti „užkrėstumo“ lygio – kiek Eurazijos partnerių Rusija yra „užkrėtusi“ ir kaip stipriai.
Rusija negali padaryti įspūdžio pasauliui?
Bendrovės „Alor Broker“ analitiko Jevgenijaus Koriuchino nuomone, mažai tikėtina, kad Rusijos ir partnerių iš EES nacionalinių valiutų griūtis galėtų nulemti nuosmukį pasaulinėje finansų rinkoje. Pasak jo,šių šalių finansų rinkų mastas yra toks, kad didelio nuosmukio JAV ir Europos rinkose būti negali, todėl, jo nuomone, pasauliniams investuotojams nuosmukis minėtų šalių besivystančiose rinkose jokio pavojaus nekelia.
„Nuo 2018 metų pradžios rublio kursas dolerio atžvilgiu sumažėjo 16,7 procento. Manau, kad tai yra per mažai, kad padarytų įspūdį pasaulio rinkoms“, – sutinka kompanijos „IFC Markets“ analitikas Dmitrijus Lukašovas.
Ekspertas priminė, kad pastaraisiais mėnesiais atpigo beveik visų šalių valiutos. Pavyzdžiui, euro zonoje Švedijos krona smigtelėjo 11 proc., o pats euras – 5 procentais. Ir problema čia ne Turkijos ir ne Rusijos ekonomikoje.
„Yra labai paprastas ir logiškas šios tendencijos paaiškinimas. JAV centrinis bankas – Federalinė rezervų sistema (Fed) – griežtina pinigų politiką. Šiais metais ji padidino palūkanų normą nuo 1,5 iki 2 procentų. JAV reguliavimo institucijos planuose numatyta padidinti ją iki 3,5–3,75 proc. per ateinančius dvejus ar trejus metus“, – paaiškina D.Lukašovas.
Banko „Saxo Bank“ analitikai įspėja, kad, nepaisant to, turto išpardavimai besivystančiose rinkose, taip pat požymiai, kad lėtėja Kinijos ekonomikos augimas (Kinija yra didžiausia pasaulyje žaliavinių prekių vartotoja), sukėlė nestabilumą net išsivysčiusių šalių rinkose.
Kitaip tariant, pasauliniai investuotojai dabar yra išgąsdinti, ir bet kokia smulkmena gali duoti pradžią didelio masto griūčiai, tuo labiau, kad ekonomikai būdingi ciklai, ir dabar, pasak daugelio analitikų, baigiasi dešimt metų trukęs plėtros ciklas. Toliau gali įvykti nauja rinkų griūtis.
Kuklus Tailando batas garsiai suskambino pavojaus varpais
Jei prisimintume, pavyzdžiui, 1997–1998-uosius metus, mažai kas tikėjosi, kad perkaitusi Tailando rinka gali sukelti didelio masto krizę Pietų Azijoje, kuri paveikė tokių šalių ekonomikas, kaip Pietų Korėja, Filipinai, Indonezija, Vietnamas, Laosas, ir net Japonijos, Kinijos ir Indijos rinkas.
Tada Tailando batas dolerio atžvilgiu nusmuko perpus, o Tailando vertybinių popierių rinka – trimis ketvirtadaliais. Azijos finansų krizė tapo viena iš Rusijos „defolto“ – finansinių įsipareigojimų nevykdymo – priežasčių. Ar neatėjo laikas Rusijai „smogti atsakomąjį smūgį“? Arba Turkijai?
Apie tai, kad netrukus pasaulį gali apimti eilinė krizė, panaši į tą, kuri buvo prieš 20 metų, tai yra, du nuosmukio ir plėtros ciklai, perspėjo „Bank of America“ ekspertai. Kaip pažymėjo banko ekspertai, panašūs požymiai yra kaip ant delno: JAV Fed padidino palūkanų normą, susitraukė besivystančių šalių rinkos, smarkiai nuvertėjo nacionalinės valiutos keliose šalyse...
Su „Bank of America“ ekspertų vertinimu sutinka ir banko „Raiffeisenbank” analitikas Denisas Poryvajus. Sąlygos krizei pribręsti iš tiesų yra. „Tačiau nereikia jos laukti jau dabar. Ikikriziniame būvyje galima gyventi ilgai“, – guodžia ekspertas.
Parengė Leonas Grybauskas
