Besišildantys individualius namus malkomis jau pastebėjo, kad per metus šis kuras gerokai pabrango. Tai pajuto ir biokurą naudojančių katilinių bei kogeneracinių elektrinių šeimininkai.
Spėjama, kad penktadaliu brangesnis biokuras gali lemti ir didesnes šilumos kainas: vienur jos gali pakilti keliais procentais, o kitur – ir keliasdešimčia.
Išskyrus Vilnių ir kai kurias kitas vietoves, biokuras jau išstūmė šilumai gaminti naudotas dujas, todėl jo kainų šuoliai gali būti skausmingi.
Staiga tapo deficitu
Biokuro biržos „Baltpool“ duomenimis, per pirmąjį pusmetį jo kaina pakilo apie 22 procentus – nuo 138 iki 168 eurų už toną naftos ekvivalento (tne).
„Kai kurie mūsų asociacijos nariai įsigyti biokuro biržoje žiemai negali jau nuo balandžio. Pigesnio biokuro ieškoma už biržos ribų. Tačiau norint sudaryti tokio tipo sandorius reikia įdėti daug pastangų ir darbo.
Juk biokuro tiekėjai taip pat nėra suinteresuoti savo produkciją parduoti pigiau atskiriems pirkėjams, jei ją gali siūlyti brangiau visiems dalyviams biržoje“, – pasakojo Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius.
Nerimo dėl to neslėpė ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius – anot jo, anksčiau būdavo įprasta sudaryti pusmečio trukmės biokuro tiekimo sutartis, nes kainos būdavo mažesnės, nei pasirašius savaitines sutartis.
„Tačiau šįmet viskas atvirkščiai. Pirkti pagal trumpalaikes sutartis netgi pigiau nei pagal ilgalaikes. Rinkoje – visiška sumaištis, nes šalčiausiems mėnesiams įsigyta tik 10–15 proc. reikalingo biokuro.
Jeigu kainų tendencijos nesikeis, centralizuotai tiekiama šiluma vidutiniškai gali pabrangti 10–15 proc.“, – svarstė V.Lukoševičius.
Priežasčių – ne viena
Anot Šilumos tiekėjų asociacijos vadovo, yra nemažai požymių, jog biokuro gamintojai tiesiog kaupia jį tikėdamiesi žiemą parduoti brangiau.
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ valdybos narys Remigijus Lapinskas neslėpė, kad taip gali būti.
Mat praėjusiais metais dėl liūčių beveik tris mėnesius nebuvo įmanoma pasigaminti biokuro, todėl žiemą teko nertis iš kailio. Baimindamosi panašaus scenarijaus kai kurios įmonės jau dabar kaupia atsargas.
„Tiesiog tas kainų pakilimas, kuris paprastai ištinka žiemos metu, šįmet atėjo anksčiau. Vis dėlto yra labai daug kitų objektyvių priežasčių.
Antai Valstybinės miškų urėdijos tiekiama žaliava per metus pabrango 20 procentų.
Pakilo ir dyzelino kainos, išaugo darbo jėgos sąnaudos. Visa tai ir lemia, kad biokuras šįmet pastebimai brangesnis. Tačiau net jei kaina siektų 200 eurų už tne, vis tiek jis būtų perpus pigesnis už dujas“, – aiškino „Litbiomos“ atstovas.
Mažiau, užtat brangiau
V.Kisieliaus nuomone, esminė kainų augimo priežastis – nepakankama biokuro pasiūla rinkoje bei pabrangusi mediena.
Mat reorganizavus miškų valdymą įsteigtos Valstybinės miškų urėdijos (VMU) vadovai ne sykį pabrėžė, kad siekia didinti įmonės pajamas bei pelną. Todėl pirmąjį šių metų pusmetį iš valstybinių miškų atkeliavusios medienos kaina buvo apie 25 proc. didesnė nei prieš metus.
VMU per pirmąjį pusmetį iš viso pardavė 1,75 mln. kub. metrų medienos ir gavo 86 mln. eurų pajamų – 10,1 proc. daugiau nei 2017 m. sausį–birželį.
O per penkis pirmuosius mėnesius medienos ir kirtimo liekanų, iš kurių gaminamas biokuras, pasiūla krito 15 proc.
Siūlo bendrą receptą
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos specialistai dar prieš dešimt metų apskaičiavo, kad miško kirtimo liekanos, kurias būtų galima panaudoti nedarant žalos gamtai, šalyje galėtų siekti iki 780 tūkst. kubinių metrų kasmet.
Šiuo metu biokuro gamybai panaudojama tik iki 300 tūkst. kubinių metrų šios žaliavos.
„Padėtis galėtų pasikeisti, jei Aplinkos ministerija įpareigotų VMU surinkti daugiau liekanų ir parduoti jas biokuro gamintojams. Urėdija taip pat galėtų pati imtis ruošti iš jų biokurą ir aktyviau juo prekiauti biržoje“, – siūlė Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas V.Kisielius.
V.Lukoševičiaus nuomone, geresnis kirtimo liekanų panaudojimas būtų tik pirmas žingsnis. Mat dabar VMU tik pardavinėja žaliavą biokuro gamintojams, o šie gali ją perdirbti ir perparduoti toliau. „Jei VMU pardavinėtų ne žaliavą, o jau biokurą, tai būtų didžiulis žaidėjas, galintis lemti jo kainas“, – teigė šilumininkus vienijančios asociacijos vadovas.
Pasak energetikos viceministro Vidmanto Macevičiaus, su VMU jau ieškoma sprendimų, kurie paskatintų urėdijas patiekti į rinką didesnį biokuro kiekį. Mat dabar jos, valdančios pusę miškų ploto, į biržą patiekia tik 2 proc. biokuro.
Šiuo metu svarstoma nauja tvarka, pagal kurią pirkti biokurą biržoje būtų įpareigoti ir nepriklausomi šilumos gamintojai.
„Numatoma tobulinti sistemą skatinant šilumos gamintojus naudoti daugiau biokuro, pagaminto iš kirtimo atliekų, energetinių augalų ir taip mažiau naudoti malkinės medienos.
Taip pat bus persvarstomas biokuro biržos reglamentavimas, pasiūlant rinkai jau artimiausiu metu naują paslaugą – kaupti biokurą gamintojo sandėlyje.
Tokia tvarka skatintų pirkėjus įsigyti biokuro iš anksto, o tiekėjai įsipareigotų jį laikyti sandėliuose iki šildymo sezono ir pristatyti, kada pirkėjai pareikalaus. Tikimasi, kad tokia paslauga padės šilumos gamintojams apsidrausti nuo neprognozuojamo kainų augimo šildymo sezono metu“, – „Lietuvos rytui“ sakė energetikos viceministras V.Macevičius.
Tik mėgina prisidengti?
Vyriausybė neseniai nusprendė didinti miškų kirtimo normas. Vienas motyvų buvo būtent aukštos biokuro ir malkų kainos.
Tačiau „Litbiomos“ atstovas R.Lapinskas tvirtino, kad tokios kalbos tėra tik kitokių planų priedanga.
„Biokuro gamintojai iš miškų gauna tik apie 15 proc. reikalingos žaliavos. Visa kita atkeliauja iš lentpjūvių, iš melioracijos griovių, įvairių apsaugos zonų.
Kita vertus, didinti kirtimo normas ketinama pušynų sąskaita. Pušys tinka popieriui, plokštėms gaminti, tačiau biokuro atžvilgiu jos nėra reikšmingos“, – paaiškino R.Lapinskas.
Jau pradėjo piešti ateities planus
Neseniai paaiškėjo, kad Aplinkos ministerija nusiteikusi smarkiai išplėsti centralizuoto šildymo tinklą, kone prievarta prijungdama individualius namus.
Pagal žiniasklaidos paskelbtą projektą, jei savininkai, kuriems planuojamos ir kompensacijos, su tuo nesutiktų, jiems tektų įsigyti brangius mažai teršiančius katilus. Priešingu atveju valdžia ketina kaminuose įtaisyti matuoklius ir apmokestinti gyventojus už kietojo kuro – malkų ar anglių – naudojimą.
„Net jei valstybė iš tiesų surastų kažkur šimtus milijonų eurų temperatūros davikliams su duomenų perdavimu įrengti prie kiekvieno kaminuko bei vamzdynams nutiesti iki kiekvieno namuko, vis tiek jokie dabartiniai politikai nedrįstų tų namų savininkų, kurių didelė dalis objektyviai skursta, priversti naudotis patogesniu, bet brangesniu šildymosi būdu“, – taip į ministerijos užmojus feisbuke reagavo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
