Jeigu sumanymas skelbti konkursą viešiesiems tualetams statyti pavyks, Visvaldas Matijošaitis įeis į istoriją kaip Kauno meras, ne tik atgaivinęs Laisvės alėją, nuvertęs viešbutį vaiduoklį, bet ir išsprendęs iš pažiūros juokingą, bet pasigilinus – gana rimtą tualetų krizę.
Naktimis, ypač vasarą, policija kartkartėmis sulaiko netinkamose vietose gamtinius reikalus atliekančius švenčiančius piliečius. Yra pasitaikę ir užsienio turistų.
Tokius smerktinus poelgius galima jei ne pateisinti, tai bent jau paaiškinti tuo, kad Kaunas yra vienas didmiesčių Europos Sąjungoje, kuriame prasčiausiai išplėtota viešųjų tualetų infrastruktūra.
Veikia tik du iš trijų
Mieste, turinčiame apie 270 tūkst. gyventojų ir pamėgtame turistų, oficialiai yra tik trys viešieji tualetai, o faktiškai veikia tik du. Vienas – Rotušės aikštėje, kitas – legendinis „auksinis“ tualetas prie Kauno pilies, o trečias, Nepriklausomybės aikštėje, jau ilgą laiką remontuojamas.
Kauno savivaldybė rengiasi skelbti konkursą, kurio nugalėtojas bent 7 miesto vietose turės įrengti ir prižiūrėti automatinius viešuosius tualetus. Investuotojas mainais gaus teisę skirtingose miesto vietose įsirengti reklamines vitrinas ir stendus.
Planuojama, kad naujieji tualetai galėtų būti įrengti Santakos parke, netoli amfiteatro, Kauno marių aikštelėje, Aleksoto apžvalgos aikštelėje, Muzikinio teatro sodelio prieigose, prie Vilniaus gatvės požeminės pėsčiųjų perėjos, Neries krantinės parke ir Nepriklausomybės aikštėje, šalia Soboro.
O kol kas kauniečiams ir miesto svečiams lieka tenkintis tik dviem veikiančiais viešaisiais tualetais. Vienas jų, Rotušės aikštėje, yra tikrai tvarkingas ir pasinaudojus juo negaila sumokėti 29 euro centus.
Sulaukė piktų priekaištų
Tačiau kai tokią truputį nepatogią sumą tenka mokėti už „auksinį“ tualetą, jį prižiūrinti „Kauno švaros“ darbuotoja Virginija guodėsi sulaukianti nepelnytų priekaištų.
„Turistams tai nė motais, bet kauniečiai pasipiktina pamatę, kad už ankštą, jau aprūdijusį jūrinį konteinerį miestas sumokėjo neprotingai didelę kainą. O kai paaiškėja, kad jis mokamas, tiesiog pasiunta ir man tenka išklausyti priekaištų. Greičiau nugriautų šitą neva auksinę tupyklą, tik žmonėms įsiūtį varo“, – kalbėjo moteris.
Apie tai, kad daug aistrų sukėlęs tualetas aprūdijo, tapo nesaugus naudotis, jau 2016 metais viešojoje erdvėje buvo prabilęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Turistai likdavo suglumę
Miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas sakė, kad pastačius naujus tualetus skandalingos šlovės išvietės neliks.
Vienas viešųjų tualetų planuojamas netoli Soboro, Nepriklausomybės aikštėje, bet tai nebebus tas pats, įrengtas M.Žilinsko dailės galerijos patalpose. Pasirodo, ilgus metus miesto centre tualetas veikė nelegaliai.
Šios patalpos jau kurį laiką uždarytos remontui. Jos priklauso M.K.Čiurlionio nacionaliniam dailės muziejui. Jo direktorius Osvaldas Daugelis paaiškino, kad patalpas numatyta išnuomoti ir, jo žiniomis, ten nebus įrengtas tualetas.
„Viešasis tualetas mums atiteko kaip sovietmečio palikimas, jis veikė teisiškai neįformintas, iš esmės nelegaliai“, – sakė O.Daugelis.
Į šį tualetą užsukę užsienio turistai likdavo suglumę išvydę ne klozetus, o tupyklas, kaip sovietmečiu. Pagal naują viešųjų tualetų plėtros planą, tualetinės egzotikos Kaune neliks.
„Norime Kaune turėti modernius, automatiškai išsiplaunančius tualetus, kurie veiktų visą parą. Tokie tualetai veikia daugelyje Vakarų Europos miestų, – teigė administracijos direktoriaus pavaduotojas V.Šiliauskas. – Šį projektą planuojame įgyvendinti koncesijos būdu. Tai bus viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė.“
Preliminariai skaičiuojama, kad įrengti 7 automatinius tualetus kainuos apie 424 tūkst. eurų, o tualetų priežiūra gali atsieiti nuo 32 iki 35 tūkst. eurų per metus.
Konkursą paskelbti ir užbaigti ketinama dar šįmet, o įrengti tualetus – 2019 metais. Planuojama, kad sutartis su konkurso nugalėtoju galios 15 metų.
Teisiamieji tapo teisuoliais
Jūrinio konteinerio pagrindu 2008 metais pastatytas tualetas prie Kauno pilies ilgam tapo korupcijos, mokesčių mokėtojų pinigų švaistymo simboliu.
Už 17 kvadratinių metrų ploto tualetą Kauno savivaldybė 2008-ųjų pabaigoje sumokėjo net 443 tūkst. litų (153 tūkst. eurų). Šiam tikslui buvo pritaikytas jūrinis konteineris, kurio vertė siekė 10–15 tūkst. eurų. Beje, vienas Kėdainių teniso mėgėjų klubas įsigijo du tokius konteinerius su tualetu, vandens pašildymo sistema ir dušu. Pirkinys kainavo vos 9 tūkst. eurų.
Skandalinga Kauno istorija susidomėję tyrėjai į teisiamųjų suolą pasodino net 12 kaltinamųjų, tačiau dvejus metus bylą dėl turto iššvaistymo, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo nagrinėjęs Kauno apygardos teismas septynis išteisino.
Dar po dvejų metų byla visiškai subliūško – Apeliacinis teismas išteisino ir kitus penkis kaltinamuosius.
Kai kurie nuteistieji iš savivaldybės už neteisėtą atleidimą iš darbo pareikalavo solidžių kompensacijų.
