„Esame valstybės valdoma įmonė, todėl investicijas privalome vykdyti labai apgalvotai ir atsakingai. Uosto direkcija, planuodama investicijas, visada vertina, ar jos atsipirks, ir siekia, kad būtų gauta kuo didesnė nauda valstybei. Nuolat investuojame mes, tikslingai investuoja uosto naudotojai. Šis finansinis mechanizmas veikia darniai ir to rezultatas akivaizdus – Klaipėdos uostas pagal krovos rezultatus tapo lyderiaujančiu uostu visame regione“, – sakė Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas.
Analizuojant pastarųjų penkerių su puse metų laikotarpį, Uosto direkcija jau sutaupė 54,77 mln. eurų valstybės lėšų. Tokios yra vidutinės metinės Uosto direkcijos pajamos.
Planuojama, kad perspektyvoje investicijos į infrastruktūrą tik augs – tam planuojama panaudoti ir daugiau ES struktūrinių fondų lėšų. Vienas tokių pavyzdžių – Malkų įlankos gilinimo projektas, kuriam skirta daugiau kaip 57 mln. eurų. Šiomis dienomis Malkų įlankoje baigtas vienas iš šio projekto komponentų – – įrengta povandeninė krantosaugos sienutė. Po rekonstrukcijos bus galima pagilinti Malkų įlanką iki 14,5 metrų, paplatinti įplaukimo į šią įlanką kanalą ir sudaryti geresnes sąlygas pietinėje uosto dalyje dirbančioms bendrovėms.
Apskaičiuota, kad Uosto direkcijos investuotas vienas euras pritraukia du eurus privačių uosto naudotojų investicijų. Investicijos uoste atsiperka vidutiniškai per trejus metus.
2017 metais dėl Klaipėdos uosto veiklos valstybės ir savivaldybių biudžetai pasipildė 768 mln. eurų, dar 22 mln. eurų Uosto direkcija valstybei sumokėjo dividendų. 2017 metais valstybė iš uosto veiklos gavo 74 mln. eurų daugiau nei 2016 m.
