„Pradinės stadijos startuoliai dažnai susiduria su finansavimo trūkumu, nes tiek Lietuvos, tiek užsienio rizikos kapitalo fondai mieliau investuoja į jau ūgtelėjusias inovatyvias įmones. Ūkio ministerija dalį Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų finansinių priemonių orientavo į pradinės stadijos startuolių segmentą, o akceleravimo fondai yra dar vienas iš būdų, leisiančių kurti rizikos kapitalo investavimui palankią aplinką Lietuvoje ir taip skatinti labai mažų ir mažų inovatyvių įmonių augimą“, – teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
Planuojama, kad naujai įsteigti akceleravimo fondai ne tik investuos į labai mažas ir mažas įmones (MĮ), bet ir daug dėmesio skirs jų mentorystei, mokymui ir konsultavimui.
„Iš viso gavome 7 paraiškas valdyti kuriamus akceleravimo fondus. Pagrindiniai kriterijai, renkantis fondo valdytoją, buvo kandidatų patirtis sparčiai išvystant verslus, finansinis patikimumas, nepriekaištinga reputacija, komandos narių kompetencija ir dėmesys pradinės stadijos įmonėms“, – sako „Invegos“ generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.
Naujų fondų steigimo proceso pabaiga priklausys nuo sėkmingo privačių lėšų į fondą pritraukimo.
Ši priemonė įgyvendinama per 2016 m. balandžio 15 d. Ūkio ministerijos, Finansų ministerijos ir „Invegos“ įsteigtą Verslo finansavimo fondą, finansuojamą iš Europos regioninės plėtros fondo. Iš viso rizikos kapitalo priemonėms įgyvendinti Ūkio ministerija skyrė beveik 90 mln. eurų 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų lėšų.
