Visuomenininkai iškasė karo kirvį - naują giliavandenį uostą iš Melnragės stumia į Būtingę

Klaipėdoje visuomeninių organizacijų surengtą konferenciją „Miestas ir uostas: nepaskelbto karo zona“ vainikavo memorandumas - pareikalauta, kad Vyriausybė netvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVKU) bendrojo plano ir jo sprendinių, o savivaldybė nepritartų miesto bendrojo plano koncepcijai, numatančiai maksimalią ir nesubalansuotą uosto plėtrą.

Visuomenininkai giliavandenių krantinių statybos prie Melnragės galimybę vertino kaip nesubalansuotų  Klaipėdos jūrų uosto ir miesto santykių pavyzdį.<br> Projektuotojų vizualizacija.
Visuomenininkai giliavandenių krantinių statybos prie Melnragės galimybę vertino kaip nesubalansuotų  Klaipėdos jūrų uosto ir miesto santykių pavyzdį.<br> Projektuotojų vizualizacija.
 Konferencija vyko Klaipėdos universiteto rūmuose.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Konferencija vyko Klaipėdos universiteto rūmuose.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Dalyviai rinkosi į konferenciją.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Dalyviai rinkosi į konferenciją.<br> G.Pilaičio nuotr.
Konferencijoje daug dėmesio skirta aplinkosaugai. <br> G.Pilaičio nuotr.
Konferencijoje daug dėmesio skirta aplinkosaugai. <br> G.Pilaičio nuotr.
 Konferencijos akimirka.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Konferencijos akimirka.<br> G.Pilaičio nuotr.
Tarp dalyvių - buvęs KVJU direkcijos vadovas parlamentaras Eugenijus Gentvilas. <br> G.Pilaičio nuotr.
Tarp dalyvių - buvęs KVJU direkcijos vadovas parlamentaras Eugenijus Gentvilas. <br> G.Pilaičio nuotr.
 Konferencijos akimirka.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Konferencijos akimirka.<br> G.Pilaičio nuotr.
Konferencijos akimirka. <br> G.Pilaičio nuotr.
Konferencijos akimirka. <br> G.Pilaičio nuotr.
 Klaipėdos miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Klaipėdos miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Konferencijos akimirka.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Konferencijos akimirka.<br> G.Pilaičio nuotr.
Tarp svečių - į politiką grįžtantis filosofas ir rašytojas Arvydas Juozaitis.<br> G.Pilaičio nuotr.
Tarp svečių - į politiką grįžtantis filosofas ir rašytojas Arvydas Juozaitis.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Seimo narį Dainių Kepenį sudomino konferencijos tema.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Seimo narį Dainių Kepenį sudomino konferencijos tema.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Konferencijoje - krovos įmonės "Bega" atstovai.<br>G.Pilaičio nuotr. 
 Konferencijoje - krovos įmonės "Bega" atstovai.<br>G.Pilaičio nuotr. 
 Konferencija Klaipėdos universiteto rūmuose.<br>G.Pilaičio nuotr. 
 Konferencija Klaipėdos universiteto rūmuose.<br>G.Pilaičio nuotr. 
 Miestui ir uostui siūlyta ne kariauti, o bendradarbiauti.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Miestui ir uostui siūlyta ne kariauti, o bendradarbiauti.<br> G.Pilaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Gediminas Pilaitis

Sep 17, 2018, 9:50 AM, atnaujinta Sep 17, 2018, 12:20 PM

Klaipėdos universiteto „Aula Magna“ rūmuose ne mokslininkų, o į asociaciją susivienijusių aktyvių klaipėdiečių iniciatyva organizuota konferencija „Miestas ir uostas: nepaskelbto karo zona” sulaukė nemenko visuomeninių organizacijų, žinomų politikų, uostamiesčio savivaldybės tarnybų darbuotojų, Jūrų uoste veikiančių krovos kompanijų atstovų ir uostamiesčio gyventojų dėmesio.

Miestas ir uostas – kaip dvyniai

Smalsumą kurstė ir intriguojantis šios konferencijos pavadinimas, ir pastaruoju metu Klaipėdoje vienas po kito įsiplieskę ir iki šiol nerimstantys skandalai dėl oro taršos pietiniuose ir šiauriniuose rajonuose, nemalonių kvapų, triukšmo. Šalia Jūrų uosto ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įsikūrę gyventojai šiuos ir kitus nepatogumus sieja su čia veikiančių pramonės įmonių veikla.

Nors uostininkai taršą įvardija kaip kompleksinę su autotransporto srautais ir kitokiais faktoriais susietą ekologijos problemą, Klaipėdos apygardos prokuratūra, gindama visuomenės interesą, jau pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal vieną skundą. Pareiškėjai kritiškai vertina šalia centrinės miesto dalies esančios koncerno „Achemos grupė“ įmonės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos veikla.

Uostamiesčio bendruomenių asociacijos ir visuomeninės organizacijos „Klaipėdiečių iniciatyvos už ekologiją ir demokratiją“ surengtoje konferencijoje pasisakę urbanistai, aplinkosaugos specialistai, verslininkai atkreipė dėmesį į istoriškai susiklosčiusią Klaipėdos uosto padėtį – išilgai Kuršių marių nusidriekę krovos terminalai ir miestas tiesiog suaugę kaip Siamo dvyniai, nors juos ir skiria tvoros, tačiau artimiausi kaimynai ir net broliai  ne visada suranda bendrą kalbą.

Ne kariauti, o ieškoti sprendimų

Šiuo metu rengiami KVJU ir Klaipėdos bendrieji planai – itin svarbūs dokumentai, kuriais reikės vadovautis ateityje plėtojant Jūrų uosto ir miesto infrastruktūrą. Tai pažymėję konferencijos dalyviai abi puses ragino ragino ne konfrontuoti kaip mūšio lauke, o išvien ieškoti bendrų ir geriausių sprendimų, nestabdančių uosto plėtros, bet atitinkančių miestiečių socialinius lūkesčius ir interesus gyventi jaukiai, saugioje aplinkoje.

Konferencijos dalyviai pažymėjo, kad šiandieninė KVJU ir jo įmonių plėtra, siejama su planais statyti išorinį uostą jūroje ties Melnragės gyvenviete, pažeidžia tvarios plėtros principus, pokyčiai planuojami neatsižvelgiant į visuomenės nuomonę ir poreikius. Alternatyvius variantus nagrinėję pranešėjai prisiminė, jog anksčiau buvo numatyta naują giliavandenį uostą statyti Būtingėje.

Atkreipę dėmesį, kad per pastaruosius dešimtmečius Lietuvos pajūrio juosta sumažėjo kone trečdaliu, aplinkosaugos specialistai ragino naujas krantines, molus projektuojančius ir statančius uostininkus mažiau šnekėti apie visuotinę klimato kaitą, uraganus, o rimtai susirūpinti krantų apsauga, kol bangos ir srovės dar nenuplovė visų Melnragės ir Girulių pliažų, nesuardė kopagūbrio.

Neišnaudojamos visos galimybės

Daug dėmesio skirta uosto pramonės konversijai, kai šalia gyvenamųjų kvartalų įsikūrusios taršios krovos įmonės stabdo veiklą arba keliasi į kitas vietoves. Tokia daugeliui pasaulio uostų būdinga tendencija, kurią akcentuoja ir Klaipėdos miesto bendrojo plano kūrėjai, Lietuvos pajūryje dar neįgavo sparnų – uostamiesčiui grąžinta tik nedidelė pramoninių teritorijų dalis

Tuo pat metu pastebėta, jog ir pati Klaipėdos savivaldybė, verslo bendruomenė neišnaudoja visų atsivėrusių galimybių įvaldyti šalia istorinio senamiesčio iš Jūrų uosto jau perimtas perspektyvias teritorijas, paversti jas miestiečiams patraukliomis erdvėmis – išgarsintas urbanistinis projektas „Mėmelio miestas“ per dešimtmetį dėl įvairiausių priežasčių nepajudėjo iš vietos.

Konferencijoje priimtame memorandume akcentuojama, jog KVJU bendrasis planas rengiamas pažeidžiant Lietuvos bendrąjį planą ir Teritorijų planavimo įstatyme numatytas teisines procedūras, kelia realią grėsmę tolimesnei vienintelio Lietuvos uostamiesčio ir viso pajūrio raidai.

Uostas stiprėja, o miestas traukiasi

Pernykštė Klaipėdos jūrų uosto metų krovos apyvarta siekia 40 mln. tonų. Pripažinę išskirtinę uosto reikšmę Lietuvai, konferencijos organizatoriai tuo pat metu reikalavo atsigręžti į žmones, apginti juos nuo vien tiktai į ekonominius rodiklius orientuotos uosto plėtros pasekmių, teigdami, jog tarši ir triukšminga įmonių veikla šalia gyvenamųjų kvartalų daugeliui jau tapo nepakeliama.

„Jūrų uosto plėtra miesto pašonėje, tinkamai neįvertinus kitokių alternatyvų, alins ir tuštins Klaipėdą, toliau mažės gyventojų skačius. Nenumatoma iškelti iš gyvenamųjų kvartalų ir gatvių uostą aptarnaujančio transporto kelių, dešimtmečiais miestą nuodijančios atviros krovos, uostui aukojamos ne vien tiktai gatvės, stadionai, sporto salės, bet ir priemiesčio miškai, žemė, kurortinės zonos, erozijai pasmerkiami jūros krantai ir paplūdimiai nuo uosto vartų iki pat sienos su Latvija“, - teigiama memorandume.

Visuomenininkai reikalauja nedelsiant stabdyti taršios krovos ir pramonės projektus šalia miesto centro ir gyvenamųjų rajonų, parengti uosto įmonių veiklos jautriose vietovėse mažinimo planą numatant taršių krovinių ir technologijų iškeldinimą, o atlaisvintoje žemėje įgyvendinant miesto erdvių plėtros su prieigomis prie vandens, apsaugos zonomis tarp krovos kompanijų projektus.

Miestiečiai – uosto terminalų įkaitai ?

Urbanistai mato išeitį – reikia įrengti izoliuotus uosto krovinių gabenimo geležinkeliu ir autotransportu koridorius, skiriančius eismą miesto gatvėmis nuo jūrų uosto veiklos, buferines zonas taršos bei triukšmo prevencijai, jeigu minėti koridoriai ribojasi su gyvenamų namų kvartalais.

Klaipėdos bendruomenių asociacija pasisakė už tai, kad Jūrų uosto statybų planavimo ir projektavimo veiksmai būtų derinami su gyventojais į KVJU Plėtros tarybą narių teisėmis įtraukiant ne tik savivaldybės, bet miesto bendruomenių atstovus. Tai irgi pažymima konferencijos memorandume.

Visuomenininkai memorandume Klaipėdos uostą pristato kaip visagalį monstrą - valstybės subjektą, kuris diktuoja sąlygas miestui paversdamas jo gyventojus savo veiklos įkaitais: nepakankamai lėšų investuoja į ekologinius projektus, užkariauja vis naujas teritorijas, naikina vertingą gamtos ir kultūros paveldą, ignoruoja savivaldybės rengtus ir patvirtintus miesto planavimo dokumentus.

Smerkia nesubalansuotą plėtrą

KVJU direkcijos inicijuoti strateginiai planai ir galimybių studijos dėl išorinio uosto Melnragėje arba Būtingėje statybos dar nedetalizuoti, Vyriausybė nesvarstė, kuris variantas yra geresnis, tačiau memorandumo autoriai jau reikalauja „stabdyti vienpusišką bendrojo plano rengimo procesą ir iš esmės nagrinėti vienintelę giliavandenio uosto Būtingėje statybos galimybę“.

Už alternatyvųjį išorinio uosto Būtingėje statybos variantą anksčiau buvo pasisakiusi Vytauto Kubiliaus konservatorių vyriausybė, kai susisiekimo ministerijai vadovavo liberalas Eligijus Masiulis, o KVJU direkcijai – jo bendražygis Eugenijus Gentvilas.

Naujo giliavandenio uosto statyba prie Klaipėdos ir Latvijos pasienyje – iššūkis Lietuvai. Jos galimybes nagrinėję projektuotojai tvirtina, kad visi darbai Būtingėje valstybei kainuotų pusantro milijardo eurų brangiau nei Melnragės pajūryje.

Savo memorandume ne itin draugiškus miesto gyventojų ir uosto santykius, nesutarimus metaforiškai įvardiję kaip "nepaskelbtą šaltąjį karą" visuomeninių organizacijų atstovai reikalauja, kad Vyriausybė netvirtintų KVJU bendrojo plano ir jo sprendinių.

Klaipėdos savivaldybei siūloma nepritarti tokiai miesto bendrojo plano koncepcijai, kuri uždegtų žalią šviesą maksimaliai ir nesubalansuotą Jūrų uosto plėtrai ignoruojant gyventojų interesus.

 

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.