„Tada mes turėjome kitokių problemų“, – sakė jis. Politikas 2006 – 2008-aisiais užėmė premjero pareigas ir vadovavo Vyriausybei.
Labiausiai bijojo dėl bankų
Tik prasidėjus BFK posėdžiui BFK pirmininkas Stasys Jakeliūnas aiškino, kad tokių posėdžių tikslas nėra kažką apkaltinti, tiesiog svarbu viską suprasti ir kalbėtis.
G.Kirkilas, paklaustas, ar jam teko girdėti, kad Lietuvos ūkis buvo suformavęs didelę priklausomybę nuo kredito prieaugio, sakė, kad apie tai buvo girdėjęs.
„Taip, kelis kartus mes bandėme su Lietuvos banku priimti sprendimus, buvo nekilnojamo turto (NT) burbulas, didelė infliacija. Nežinau, ar reikia taisyti įstatymus, bet tuo metu priimti bendrų nutarimų mums nepavyko.
Tada mes turėjome kitokių problemų, tokių, kaip NT burbulas ir didelė infliacija, ekonomikos perkaitimas, kreditai bankuose“, – sakė G.Kirkilas.
Pasak jo, vienintelis dalykas, kuris jiems pavyko, tai buvo priimtas sprendimas dėl žmonių indėlių apdraudimo iki 100 tūkst. litų.
Anot jo, 2008 metais įspėjimų dėl artėjančios krizės tada buvę ne daugiau, nei apie krizes yra kalbama šiuo metu.
„Atnešus biudžeto projektą į Seimą, Seimo nariai, daugiausia opozicija, siūlė dar 3 mlrd. litų išlaidų. Mes turime griežčiau apibrėžti įstatymą. Seimas negali tiek daug išlaidų pridėti“, – kalbėjo politikas.
Kaltino pensijų didinimą
Pasak S.Jakeliūno, 2008 metais rugpjūtį, visai prieš krizę, dar buvo didinamos ir Lietuvos gyventojų pensijos. G.Kirkilo teigimu, tuo metu dėl to vyko aršios diskusijos, o kito sprendimo Vyriausybė tada priimti tiesiog negalėjusi.
„Buvo aštri diskusija ministrų kabinete, o vėliau Vyriausybė pritarė tam žingnsiui. Buvo kova tokia, kad kiti beveik norėjo atsistatydinti. Pasakyti, kad nedidinsime to ar ano, kai yra augimas, nebuvo įmanoma“, – komentavo G.Kirkilas.
Tiesa, Seimo narys Algirdas Sysas teigė, kad pensijų didinimas nepadarė didelės įtakos tam, kad prieš krizę biudžete neliko rezervo.
„Rezervą suvalgė ne pensijų didinimas, bet pasiūlymai, kuriuos teikė Gintaras Šileikis (tuometis Seimo narys - aut. pastaba). Rezervą suvalgė vaiko priežiūros didinimas iki dvejų metų“, – sakė A.Sysas.
Tiesa, anot tuometinio premjero, padidintos pensijos ir išmokos žmonėms padėjo ir padėjo pragyventi netikėtai užklupusią krizę.
„Galbūt mums reikėjo skolintis, kad sudarytume kažkokį fondą ateičiai, bet aš dabar sunkiai įsivaizduoju, jog galėjome tai padaryti turėdami biudžeto perviršį. Nepriimti sprendimų negalėjome“, – atšovė G.Kirkilas.
Krizės nebuvo?
Po G.Kirkilo liudijimo kalbėjusi 2004-2009 m. Europos Parlamento narė ir ekonomistė Margarita Starkevičiūtė sakė, kad Lietuvoje krizės nė nebuvo.
„Lietuvoje krizės nebuvo. Ji vyko finansų sektoriuje“, – teigė M.Starkevičiūtė.
S.Jakeliūnas paprieštaravo tokiai nuomonei. Jo teigimu, bankrutavo daug bankų, kredito unijų, ten buvę žmonių pinigai prapuolė.
„Aišku, kirzė mus netiesiogiai palietė, bet jeigu būtų buvę imtasi priemonių, efektas būtų buvęs minimalus, kaip su Lenkija. Reikėjo nerėkti, kad krizė ir nemažinti atlyginimų“, – toliau kalbėjo M.Starkevičiūtė.
Pasak jos, dar iki krizės G.Kirkilo Vyriausybė nė neparengė krypčių, kuriomis eiti Lietuvai.
„Jie nukreipė viską į statybų sektorių, nebesuvaldė investicijų iš Europos Sąjungos. Statybininkai užkėlė kainas ir ekonomika perkaito“, – kalbėjo buvusi EP narė.
Krizei buvo galima pasiruošti
Jau anksčiau S.Jakeliūnas sakė nemanantis, kad 2008 metų krizės nebuvo galima išpranašauti ir suvaldyti.
„Nors yra sakoma, kad atsitiko globali krizė ir mes nelabai ką galėjome padaryti, iš tikrųjų galėjome. Galbūt ne visiškai, bet galėjome pasiruošti ir amortizuoti tuos veiksnius prieš prasidedant krizei“, – apie Lietuvą užklupusią krizę sakė jis.
S.Jakeliūnas vadovauja parlamentiniam tyrimui „Dėl veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius“.
Tyrimą atliekančiai komisijai jau liudijo Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius. Jis patikino, kad apie artėjančią krizę tuometis finansų ministras Rimantas Šadžius buvo įspėtas dar 2007 m. rugsėjį.
Kaip skelbė naujienų agentūra BNS, BFK Seimas pavasarį įpareigojo ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės nuo 2005 m. tvarkė šalies finansus. Komitetas analizuos dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų, buvusių valdžioje nuo 2005 metų, veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dienos.
