2007–2013 metų Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą administravusi Lenkijos investicijų ir ekonominės plėtros ministerija už projektą atsakingos Jurbarko rajono savivaldybės grąžinti 962,2 tūkst. eurų pareikalavo dar pernai balandį, o šiemet rugpjūčio 14 dieną nurodė lėšas pervesti per 45 dienas.
Iš Nemano savivaldybės pinigų neatgaunančios Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius tikisi, kad lėšų grąžino klausimą perims Europos Komisija, kuri galės jas tiesiogiai išieškoti iš Rusijos pusės.
„Iš Nemano girdime tik pažadus, kad pinigus grąžins, tačiau jie tų pinigų neturi (...) Pagal direktyvą, per metus mums nesumokėjus lėšų šis klausimas turėtų būti perduotas Europos Komisijai, tačiau Lenkijos ministerija kol kas pinigų reikalauja iš mūsų (....) Lietuva vargu ar turi svertų išieškoti lėšas iš Rusijos, nesvarbu koks būtų skolos dydis ar kas būtų skolininkas“, – BNS sakė S.Mockevičius.
„Manau, tai yra politinis klausimas, aš neabejoju, kad Rusijos pusė jį sumaniai išnaudoja politiniais tikslais“, – pridūrė meras.
Pasak jo, apie Lenkijos ministerijos reikalavimą yra informuota Užsienio reikalų ministerija, taip pat regioninę politiką kuruojanti Vidaus reikalų ministerija.
„Viską deriname su Vidaus reikalų ministerija, kuri savo ruožtu kreipėsi į Lenkijos ministeriją. Šis klausimas gali būti aptartas šią savaitę Balstogėje vyksiančiame tarpvalstybiniame Lietuvos ir Lenkijos susitikime (...) Tikimės, kad artimiausiomis savaitėmis pas mus arba Lenkijoje susitiksime su jų ministerijos atsakingais pareigūnais“, – aiškino S.Mockevičius.
Pasak jo, Nemano savivaldybė iki šiol nepateikė informacijos, kad avansu pervestas lėšas panaudojo valymo įrenginių statybos projekto įgyvendinimui.
„Jie teigia, kad lėšas sumokėjo vėliau, jau pasibaigus projekto įgyvendinimo terminui, tačiau ir to nepagrindžia. Mes neturime duomenų, kad tos lėšos būtų sumokėtos“, – tvirtino Jurbarko rajono meras.
Bendra Skirsnemunės ir Nemano nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros įrengimo projekto vertė siekė 17,2 mln. eurų, iš kurių 12,7 mln. eurų teko Rusijos, o 4,5 mln. eurų – Lietuvos pusei. Projektui skirta 4,2 mln. eurų ES parama. Projektas įgyvendintas 2012-2014 metais, jo pareiškėja ir vykdytoja buvo Jurbarko rajono savivaldybė.