Šių metų aštuonių mėnesių Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys rodo, kad šiemet alkoholinių gėrimų rinkoje toliau vyrauja žymaus kritimo tendencijos: į Lietuvos rinką iš akcizinių sandėlių natūralaus vyno buvo išleista apie 16 proc. mažiau, spirituoto vyno 63 proc. mažiau, stipriųjų gėrimų apie 12 proc. mažiau, alaus – apie 9 proc. mažiau.
Lietuviškas vynas spaudžiamas į kampą
Natūralaus vyno akcizas Lietuvoje šiuo metu siekia 1,64 euro už produkto litrą – tai net penktas pagal dydį vyno tarifas Europos Sąjungoje, jis gerokai lenkia Lenkijos, Latvijos ir Estijos vyno tarifus. Tuo tarpu beveik pusė Europos valstybių vyno apskritai neapmokestina akcizu. Taip pat reikšmingai buvo apribotas informacijos apie alkoholinius gėrimus teikimas prekybos vietos – dėl šios priežasties taip pat labiausiai nukentėjo vyno mėgėjai, nebegalintys racionaliai pasirinkti iš gausaus šio gėrimo asortimento. Atitinkamai kenčia ir lietuviško vyno gamintojai.
„Šalyje bandoma atgaivinti Lietuviško vaisių-uogų vyno kultūrą ir tradicijas, tačiau nauji draudimai ir neproporcingas natūralaus vyno apmokestinimas sumažina bet kokias galimybes vystyti šią sritį. Nei gamintojas, nei prekybininkai, nei restoranų somelje nebegali vartotojams papasakoti apie Lietuvoje gaminamo vaisių-uogų vyno gamybos, skonio ir vartojimo subtilybes“, – pasakoja Legalaus verslo aljanso prezidentas Romas Apulskis. Ir nors šio vyno pardavimai šiemet nekrenta, lietuviškas vaisių-uogų vynas vis dar yra retas svečias mūsų šalies gyventojų virtuvėje. Pasak jo, mūsų valdžia nenori, kad lietuviai galėtų didžiuotis savo šalyje gaminamu vynu. Paradoksalu, tačiau Lietuvos gyventojai apie lietuviška vaisių-uogų vyną dažnai sužino tik iš užsieniečių.
Alkoholinių gėrimų rinkai ženkliai traukiantis alų gelbėjo geri orai
„Šių metų alkoholinių gėrimų rinkos tendencijoms įtaką daro jau ne tik padidinti akcizai, bet ir įsigaliojęs reklamos draudimas. Matome, kad palankiausiai situacija susiklostė alaus gamintojams – pasinaudodami gerais orais jie gana sėkmingai atlaiko įsigaliojusius naujus apribojimus. Taip pat alaus rinkai išsilaikyti padeda bambaliai, kurių apmokestinimas išliko mažiausias, o reklamos draudimas greičiausiai visiškai neturėjo įtakos pardavimams“, – teigia Legalaus verslo aljanso prezidentas R. Apulskis. Pasak jo visiškai kitokios nuotaikos kitas gėrimų kategorijas gaminančiose Lietuvos įmonėse. Krentantys pardavimai verčia taupyti, mažinti sąnaudas, neišvengiama ir darbuotojų atleidimo.
Nors legalių alkoholinių gėrimų rinka mažėja jau eilę metų iš eilės, šias tendencijas Legalaus verslo aljanso vadovas linkęs vertinti atsargiai, mat juos įtakoja eilė faktorių – šešėlinė rinka, kultūrinė aplinka, pasienio prekyba ir prekybininkų kauptos atsargos.
Užsienyje reklamuojami tarptautiniai prekių ženklai perima rinką iš vietinių gamintojų
„Tokių griežtų reklamos draudimų nėra nė vienoje iš mūsų kaimynių valstybių – alkoholio reklama leidžiama praktiškai visose Europos valstybėse. Tai reiškia, kad tarptautiniai prekių ženklai – konjakai, viskai ir kiti brangesni gėrimai reklamuojami visur aplink Lietuvą. Ta reklama pasiekia ir mūsų šalies keliaujančius gyventojus. Jie sužino apie alkoholinių gėrimų rinkos naujienas, pasaulines tendencijas.
Tuo tarpu Lietuvos gamintojai lieka izoliuoti – vietinių produktų reklamuoti tarptautinėje erdvėje neapsimoka“, – pasakoja UAB Pernod-Ricard Lietuva generalinis direktorius Darius Augaitis.
Pasak jo prabangių gėrimų portfelį valdanti bendrovė laikosi stabiliai – akcizų didinimas brangių gėrimų kainą paveikė tik nežymiai, o patys produktai puikiai žinomi visame pasaulyje, todėl reklamos draudimo poveikis jiems yra mažesnis. Bendrovės vadovas tikisi, kad užsienietiškų gėrimų pardavimų apimtys šiemet nesumažės.
Apsiperka kitur
Trečiadienį Olandijos tyrimų instituto „Regioplan“ ir profesinių paslaugų bendrovės „EY“ atliktas Baltijos šalių pasienio prekybos tyrimas atskleidė, kad 4 iš 5 perkančių užsienyje į savo pirkinių krepšelį įsideda ir alkoholio.
Apklausos duomenys rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių užsienyje pirko 49 proc. lietuvių, 52 proc. latvių ir 56 proc. estų. Pasak tyrėjo, dažniausiai svečioje šalyje alkoholį buvo linkę pirkti estai, rečiausiai — latviai.
„Įvertinus pasienio prekybos mastus, lietuviai, estai ir latviai užsienyje atitinkamai įsigyja 49,5, 17,6 ir 9,4 mln. litrų alaus. Lietuvos biudžetas dėl to netenka apie 40 mln. eurų pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų, Estija — apie 25 mln. eurų, Latvija — 11 milijonų. Dėl pirkimo užsienyje didieji aludariai nuostolių nepatiria, nes jie priklauso alaus koncernams, kurie turi įmones visose Baltijos šalyse. Tik priklausomai nuo pirkėjų srauto perskirstomos darbo vietos ir investicijos tarp šalių. Didžiausios pralaimėtojos šiuo atveju tampa valstybės“, — aiškino „EY“ darbo grupės vadovė Indrė Zakalskytė.
