Užpraeitą savaitę penkiais procentais pakilusi rublio vertė neturi stebinti po netikėto Rusijos centrinio banko žingsnio. Rugsėjo 14 dieną, pirmą kartą po 2014 metų, bankas padidino bazinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto – iki 7,5 procento. Tai tolygu staigiam dabartinės finansų politikos pakeitimui.
Centrinio banko duomenimis, infliacija metų pabaigoje vėl gali viršyti 4 procentus, o 2019 metais ji prognozuojama dar didesnė – iki 5,5 procento. Centrinis bankas teigia, kad „pakito išorinės sąlygos“.
Tos „išorinės sąlygos“ yra ne kas kita, kaip Vašingtono sankcijos Rusijai.
„Sankcijos, kurios buvo paskelbtos dar balandį, sudavė stiprų smūgį Rusijos ekonomikai. Rugpjūčio pabaigoje po jų sekė naujos sankcijos – reakcija į Rusijos atsisakymą padėti tirti Skripalių apnuodijimą chemine medžiaga „Novičiok“, kuri, kaip manoma, pagaminta Rusijoje. Jau tada JAV valstybės departamentas paskelbė apie planuojamas naujas sankcijas lapkričio mėnesį, kurios Rusijai turi tapti „karčiu“ ir „sunkiu“ išmėginimu“, – sakoma straipsnyje.
„Stebėtojų vertinimais, JAV Rusijai gali paskelbti totalinį prekybos embargą. Prie jo gali prisidėti ir finansinė blokada. Pasekmės būtų gana rimtos, kadangi visa tai dar labiau padidintų struktūrinius suvaržymus Rusijos ekonomikai augti“, – teigia straipsnio autorius.
Nors oficialioji Rusija iš rugpjūčio pabaigoje įvestų santykinai „švelnių“ sankcijų demonstratyviai šaipėsi, tačiau dolerio kursas jau rugsėjo viduryje pasiekė psichologiškai nelengvą 70 rublių ribą. Analogišką dinamiką rodo ir euras (spalio 1 dieną euro ir rublio santykis: 1 Eur = 76,1422 Rub. – Red.).
„Vyriausybei tokia padėtis naudinga: pristabdomas importas, pabrangsta kelionės į užsienį – tai turėtų būti naudinga šalies ekonomikai. Eksportuojančios įmonės gerina savo balansą, parduodamos už dolerius, o mokėjimus atlikdamos rubliais Rusijoje. O štai Rusijos gyventojai turi tenkintis žemesnės kokybės vietiniais produktais“, – rašo E.Steineris.
Tačiau labiau į akis krinta tai, kad šiandien Rusija susiduria su nauju reiškiniu.
„Skirtingai nei praėjusį dešimtmetį, naftos kainos įtaka rublio kursui gerokai sumažėjo“, – pastebi straipsnio autorius.
„Jeigu naftos kainos kritimas 2014 metais didžia dalimi prisidėjo prie Rusijos valiutos kurso sumažėjimо, tai atvirkštinio efekto nėra – naftos kainos augimas Rusijos rubliui įtakos nebeturi“, – konstatuoja E.Steineris.
Rusijos verslo dienraštis „Vedomosti“ cituoja valdančiosios kompanijos „Raiffeisen Capital“ Investicijų valdybos viršininką Vladimirą Vedenejevą, kuris atkreipia dėmesį į tai, kad esant tokiai naftos kainai rublio kursas dar niekada nebuvo toks žemas.
Banko „Metallinvestbank“ Operacijų valiutų rinkose skyriaus vadovo Sergejaus Romančiuko nuomone, tai yra susiję su tuo, kad griežtos Amerikos sankcijos yra kur kas svarbesnis kriterijus rinkai.
„Sankcijos nusveria naftos kainą. Todėl dabartinis dalinis Rusijos valiutos atsigavimas – pašokimas iki mažiau kaip 67 rublių už dolerį (spalio 1 d. dolerio ir rublio santykis: 1 dol. = 65,7759 Rb. – Red.) dėl padidintos bazinės palūkanų normos greičiausiai bus laikinas, – teigia straipsnio autorius. – „Nordea Bank“ vyriausiasis analitikas Denisas Davydovas teigia, kad sankcijų rizika išlieka, todėl rublio kurso augimo potencialas yra apribotas“, – baigia savo straipsnį E.Steineris dienraštyje „Die Welt“.
Parengė Leonas Grybauskas
