Raseiniai užmena mįslę. Šiame mieste niekada nestovėjo Lenino paminklas. Kaip jam pavyko išsisukti nuo to, kas kitiems sovietiniais metais tapo privaloma?
Apie tai išsamiai pasakoja Raseinių krašto muziejaus darbuotojai. Kaip ir tai, ką slepia pastato, kuriame dabar įsikūręs muziejus, istorija.
„Šio pastato liūdna, tragiška praeitis, bet labai įdomi dabartis“, – išgirsti buvusiuose arešto namuose, paženklintuose įvairių laikų ir režimų išgyvenimais. Kaip gyvenimas virė ar slinko okupacijos metais, galima išvysti per virtualios realybės akinius.
Lankytojai – su gniužulu gerklėje
Vasaros atostogų metu čia dažnai aidi vaikiški balsai – vos mokslo metams pasibaigus atskuba mokinių ekskursijos, vėliau ateina ar atvažiuoja šeimos su savo atžalomis.
Iš užsienio atvyksta ir žmonių, kurių tikslas nėra vien pažinti istoriją. Jiems gerklę spaudžia gniužulas, kai patenka į šį muziejų. Ne vieno jų tėvai ar seneliai kalėjo čia, kai po šiuo stogu buvo arešto namai ar kalėjimas.
Muziejus sulaukia svečių iš Izraelio, kuriuos domina holokausto istorija, juk Raseiniai vadinti ir žydų miestu.
Leninui kelio neatvėrė net meška
Raseinių miesto centrą nuo 1934 metų puošia per II pasaulinį karą išlikusi „Žemaičio“ skulptūra. Ji atlaikė ne tik bombardavimus, bet ir nebuvo nuversta sovietmečiu. Nors atrodytų logiška, kad vietoj jos būtų galėjęs iškilti Leninas.
Kaip aiškino muziejininkė Loreta Kordušienė, žemaičio valstiečio paminklas nepiktino sovietinės akies. Niekas net neatkreipė dėmesio, kad jis ranka paspaudęs mešką – Rusijos simbolį.
„Valstietis tiko sovietų valdžiai“, – sakė L.Kordušienė.
Sovietmečiu ant paminklo atsirado užrašas, kad „Žemaičio“ kūrėjas Vincas Grybas buvo sušaudytas vokiečių fašistų. Dar ir tai padėjo išsaugoti Raseiniams svarbų paminklą.
Raseinių krašto istorijos muziejus itin džiaugiasi ir viena nuotrauka, ją brangina. Joje – vaizdas iš lėktuvo, matyti, kaip karas sugriovė miestą, per jį išliko vos keli miesto pastatai.
Nuo arešto namų – iki muziejaus
Pastatas, kuriame dabar įsikūręs muziejus, iškilo 1930 metais. Pagal tuomečius standartus jis, kurtas vokiečių, buvo modernus.
Kaip ir planuota, jame buvo įkurti arešto namai. Arešto namų kompleksą sudarė dviaukštis kalėjimo pastatas ir dviejų flygelių administracinis ir ūkinis pastatas, taip pat namelis kalėjimo tarnautojams.
Po poros metų, 1932-aisiais, čia įkurti jaunimo perauklėjimo namai. Į juos patekdavo komunistinių pažiūrų jauni žmonės. Ilgainiui čia tapo per ankšta, tad jis išplėstas ir įrengta 60 vienučių.
Tuo laikus dar mena slėptuvės – atsišaukimai, laiškai būdavo kišami po grindjuostėmis ar dėžėse su dvigubu dugnu.
1940 metais birželį, atėjus sovietams, kaliniai buvo paleisti į laisvę ir surengė „balių“ – išsilaisvinimą šventė fotografuodamiesi prie kalėjimo.
Netrukus į kalėjimą patekdavo tie, kurie neįtiko naujajam režimui, – mokytojai, gydytojai, dvasininkai. Pabuvę čia keletą savaičių ar kelis mėnesius jie būdavo išvežami į Rusijos gilumą.
Itin dramatiškas likimas tų, kurie buvo išvežti paskutiniai. Tai nutiko 1941 metų birželio 22-ąją. Dažnas mirė nuo išsekimo, mat pirmiausia prasidėjus karui aprūpinama maistu, vaistais būdavo armija.
Tie, kurie ištvėrė kančias ir grįžo, pasidalijo savo pasakojimais, su kuriais galima susipažinti muziejuje.
Kaliniai, kurie prasidėjus karui nebuvo išvežti į Rusiją, išsilaisvino, mat paspruko kalėjimo vadas. Nors jiems grėsė toks pat likimas kaip kad politinių kalinių Rainiuose, kurie buvo sušaudyti.
Vokiečių metais čia taip pat buvo kalėjimas, vėliau jį perėmė sovietų valdžia. 1952 metais vietoj kalėjimo įsikūrė profesinė mokykla, o 1985 metais centriniame pastate įrengtas muziejus.
Sukūrė virtualią realybę
Perprasti čia kalėjusiems žmonėms tekusias kančias muziejuje siūloma užsidėjus virtualios realybės akinius. Be jų matai kamerą, kurioje – gultai, stalas, lentynos, kalinių drabužiai. Akiniai perkelia į virtualią realybę, kiekvienoje kameroje – vis kitokią.
Užsidėjus akinius atgyja gyvenimas kamerose – matai ir girdi apie ką galimai kalbėdavo, net kokiomis dainomis slegiančią kasdienybę paįvairindavo čia patekę žmonės.
Netrukus muziejus pasiūlys dar daugiau šiuolaikiškų galimybių pažinti praeitį. Kuriama mobilioji programėlė, ji bus išversta ir į anglų kalbą.
Dar vienas užmojis virtualioje realybėje įamžinti partizanų generolo Jono Žemaičio suėmimą. Dabar visa tai iliustruoja bunkerio Šimkaičių miške maketas.
