Praėjusią savaitę Roma paskelbė, kad artimiausius trejus metus planuojamas biudžeto deficitas sieks 2,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau susilaukusi kritikos iš Briuselio, Italija dabar planuoja deficitą mažinti iki 2,2 proc. 2020-aisiais ir iki 2 proc. 2021 metais, pranešė dienraščiai „Corriere della Sera“ ir „Repubblica“.
Italijos ministras pirmininkas Giuseppe Conte antradienį biudžeto klausimu siekė sumažinti investuotojų ir politikų nerimą, žadėdamas didinti pastangas mažinant valstybės skolą, kuri šiuo metu sudaro net 131 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vyriausybė susitarė siekti „per artimiausius trejetą metų stabiliai mažinti skolos lygį“, po susitikimo su ministrų kabinetu sakė G.Conte.
Tačiau savo pranešime premjeras nepateikė jokių skaičių, o vyriausybė apie planų keitimą taip pat nepaskelbė jokių oficialių pasisakymų.
G.Conte bei Italijos valdančiosios koalicijos partijų – kraštutinių dešiniųjų „Šiaurės lygos“ bei populistinio „Penkių žvaigždžių judėjimo“ (M5S) – lyderiai šį klausimą aptarinėti turėtų ir trečiadienį.
Savo ruožtu antradienį „Šiaurės lygos“ lyderis ir premjero pavaduotojas Matteo Salvini pagrasino pareikalauti nuostolių atlyginimo iš Europos Komisijos (EK) prezidento Jeano-Claude'o Junckerio, kuris puldamas Italijos biudžeto planą esą atbaido investuotojus.
Italijos vyriausybės obligacijų pelningumas pastarosiomis dienomis sparčiai kopia aukštyn – dėl vyriausybės planų sunerimę investuotojai už Italijos skolos turėjimą ėmė reikalauti didesnių palūkanų.
O skirtumas tarp 10-ies metų trukmės Italijos vyriausybės obligacijų ir euro zonos etalonu laikomų Vokietijos skolos vertybinių popierių pirmadienį pasiekė aukščiausią lygį per pastarąjį mėnesį, kas taip pat atspindi investuotojų nerimavimą dėl Romos grasinimų nesilaikyti ES biudžeto rekomendacijų.
Reiktų savo valiutos
Italija sugebėtų išspręsti valstybės skolos problemą, jeigu turėtų savo valiutą, mano žemųjų parlamento rūmų biudžeto komiteto pirmininkas Claudio Borghi.
„Esu visiškai tikras, kad, turėdama savo valiutą, Italija sugebėtų išspręsti savo problemas“, – šią savaitę pareiškė jis interviu radijo stočiai „Radio Anch'io“.
Pasak parlamentaro, euro, kaip bendros Europos valiutos, nepakanka Italijos finansinėms problemoms išspręsti.
Jo teigimu, jeigu Italija norėtų priešpriešos su ES, ji paskelbtų, kad biudžeto deficitas kitąmet sieks 3,1 proc. BVP, o ne 2,4 proc., kaip nustatyta kitų metų biudžeto projekte.
C.Borghi garsėja savo skeptišku požiūriu į euro zoną, pažymi agentūra „Bloomberg“.
