Seime registruotas siūlymas, kuris numato, kad sodininkų bendrijų tikslas „teisingai ir naudingai organizuoti laisvalaikį, keisti kraštovaizdį, užsiauginti vaisių, daržovių“, todėl verslų buvimas šiose teritorijose turėtų būti reglamentuojamas kur kas griežčiau, o automobilių remonto įmonių, degalinių šiose teritorijose neturėtų likti iš viso.
Jį įregistravo Seimo narės valstietės Asta Kubilienė, Vida Ačienė, Aušrinė Norkienė, Laimutė Matkevičienė ir socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė.
Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad daugėja teisinių ginčų dėl sodininkų bendrijose vykdomos komercinės veiklos, kuri nėra susijusi su mėgėjiška sodininkyste.
„Neaiškiu būdu iš valstybinių institucijų yra gaunami leidimai įvairiai veiklai, visai nesusijusiai su mėgėjiška sodininkyste. Šis procesas galimai didina korupcijos sklaidą. Valstybės institucijos, nepaisydamos Įstatymo nuostatų bei sodininkų bendrijų vidaus dokumentuose nustatytų draudimų, išduoda leidimus fiziniams ar juridiniams asmenims kitai veiklai vykdyti, todėl sodininkų bendrijų teritorijose kuriasi vaikų darželiai, automobilių remonto dirbtuvės, viešbučiai, degalinės ir kt.“ – rašoma aiškinamajame rašte.
R. Šalaševičiūtė – už darželius, bet prieš automobilių remontą
Viena iš naujojo siūlymo autorių Rimantė Šalaševičiūtė naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad sodininkų bendrijų problemos jai žinomos, mat politikė pati gyvena tokioje teritorijoje.
Paklausta, ar iš tiesų planuojama uždrausti kurti sodų bendrijose vaikų darželius ar uždarinėti maisto prekių parduotuves, politikė tikino, kad drausti tokių verslų neplanuojama.
„Įstatymas nekalba apie uždraudimą, įstatymą reikia sieti su sąvokomis, juk sodininkų bendrijų paskirtis – gyvenamoji. Aiškiai įvardinta, kas yra bendrija ir kas yra sodininkas. Tikslas yra gyventi, sportuoti, vaikams sudaryti sąlygas“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad sodininkų bendrijos nariai per susirinkimus gali nuspręsti, ko jiems reikia, o parduotuvė ar vaikų darželis tikrai nekenkia aplinkai.
Kitokios nuomonės R.Šalaševičiūtė buvo apie automobilių remonto dirbtuves ir degalines. „Manau, kad žmonės, kurie nori gerų sąlygų, nėra patenkinti tokių paslaugų teikimu kaimynystėje“, – aiškino politikė.
Ji pridūrė, kad jei sklypo savininkas nori verstis verslu, jis turėtų pasirūpinti žemės paskirties pakeitimu. „Tik noriu pasakyti, kad užsiimama ne ta veikla, kuri apsibrėžta sodininkų veiklos įstatyme“, – sakė ji.
Paklausta, kas laukia verslų, kurie šiuo metu veikia sodų bendrijų teritorijose, R.Šalaševičiūtė patikino, kad anksti apie tai kalbėti ir reikia stebėti diskusijas.
„Ne mes, penkios Seimo narės, tai sugalvojome. Tai atėjo iš žmonių skundų ir siūlymų“, – kalbėjo ji.
Pasak R.Šalaševičiūtės, bendrijų teritorijose įsigiję sklypus asmenys nenori stoti į bendrijas ir įsivaizduoja, kad turi privatų žemės sklypą ir gali daryti ką nori. Įstatymo projektu siekiama reguliuoti santykius tarp bendrijos ir ne bendrijos narių, supaprastinti bendrijos organų veiklą ir patikslinti sklypų naudojimo galimybes.
Tekstas ir žodžiai skiriasi
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas išgirdęs, kad vis tik parduotuvių ir vaikų darželių veiklai sodų bendrijose R. Šalaševičiūtė pritarianti, buvo nustebęs.
„Dokumente viskas parašyta ne taip, ką kalba jūsų pašnekovė. Ten aiškiai rašoma, kad soduose galima užsiimti tik su mėgėjiška sodininkyste susijusia veikla, o visa kita ūkinė ir komercinė veikla draudžiama. Arba teikėja nesupranta, ką teikia, arba parašė ne tai, ką galvojo. Aiškinamajame rašte darželiai ir parduotuvės yra kritikuojami“, – kalbėjo jis.
Anot Ž. Šilėno, dalis sodų šiuo metu virsta gyvenamųjų namų kvartalais, o jei juose atsiranda parduotuvės, tai, matyt, ten gyvenantiems žmonėms jų reikia.
„Taip pat ir su degalinėmis - juk negali degalinės įkurti šiaip sau, yra degalinių išdėstymo planas ir visi ūkio subjektai tam turi gauti leidimus iš valstybės. Mano galva, šitas draudimas yra neproporcingas, jau nekalbu apie tai, kokia kalba jis surašytas“, – kalbėjo jis.
LLRI vadovas stebėjosi, ar iš tiesų šio įstatymo projekto tikslas yra sugrąžinti žmones į sovietmetį ir atkurti kolektyvinis sodus tik ta apimtimi, kurie jie buvo – auginti daržoves ir grožėtis kraštovaizdžiu.
„Jei tai sodų savivaldos klausimas, sodų bendrija turi pati nuspręsti, ar turi būti parduotuvė, o ne tai uždrausti įstatymu“, – svarstė pašnekovas ir pridūrė, kad prisidengus sodų bendrijų savivaldos įstatymu negalima ignoruoti kitų Lietuvoje veikiančių įstatymų.
R.Šimonytė: „Tai – bandymas grįžti į praeitį“
Buvusi finansų ministrė, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Ingrida Šimonytė naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad pati jau daugelį metų yra ir sodininkų bendrijos narė.
Nors politikė teigė nespėjusi susipažinti su registruotu siūlymu, kai kurios jo rengėjų išdėstytos mintys nustebino: „O savo pasistatytame name sodų bendrijoje žmonės dirbti galės? Niekada nemačiau degalinės sodų bendrijoje. Nežinau, ar tai nėra iš piršto laužta problema.“
Politikė svarstė, kad mažiems vaikų darželiams, įsikūrusiems sodo paskirties sklype taip pat neturėtų sudaromos kliūtys. „Čia kai kurie žmonės įvairiais klausimais bando grįžti į praeitį. Problema ta, kad daugelis sodo bendrijų, tokių, kokios buvo, kai mano seneliai turėjo sodą, jau yra pasikeitusios. Žmonės ten gyvena ir reikia galvoti, kaip šiems žmonėms parūpinti infrastruktūrą, o ne ką nors dar drausti“.
I.Šimonytė pripažino, kad tam tikrų įstatymo taikymo bėdų sodo bendrijose esama, kaip, kad, pavyzdžiui, mažuosiuose sklypuose gyvenančius žmones iš visų pusių užstato kotedžais, kyla automobilio parkavimo problemos ir kt.
„Gal jau nebegrįšime į tuos laikus, kai žmonės mažuose žemės ploteliuose augina tik agurkus, mažuose sandėliukuose laiko grėblius, ateina, pasėdi ant suoliuko, susirenka braškes ir lipa į autobusą važiuoti namo. Ne taip dabar gyvenimas atrodo. Norai gal ir geri, bet, kaip sakoma...“ – kalbėjo pašnekovė.
Kolektyvinis sodas – tik bulvėms ir agurkams?
Kritikos tokiam siūlymui negailėjo ir politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka. Savo kritišką nuomonę jis išdėste asmeninėje „Facebook“ paskyroje.
„Pažiūrėkime, kurmiai, ką šiandien Naisija mums atėmė ir uždraudė? O šiandien Naisija mums nutarė parodyti, kad, be teologės Š., turi dar visą būrį patentuotų prietrankų.
Naisijos protas ir sąžinė – Kubilienė, Ačienė, Norkienė, Matkevičienė – ir prie jų prisišliejusi socialdemodarbietė ar socialdemokratė, kas ten juos besupaisys, Šalaševičiūtė sukūrė įstatymo projektą, kurį priėmus bus surengta nacionalinė revizija jūsų kolektyviniuose soduose. Ir neduok,
Dieve, valstiečių policija ten suras, kad jūs vietoj sodo namelio turite gyvenamąjį namą, viešbutį, degalinę ar – čia jau visai kabzdiec – vaikų darželį. Tai radę valstiečiai iškart uždraus ir atims.
Ką galite daryti koletyviniuose soduose? Tik auginti bulves ir agurkus. Taip, kaip valstiečių ir darbininkų valdžia buvo prisakiusi. Išsikėtojot čia prie kapitalizmo. Įves Skvernelis su Karbauskiu tvarką vienąkart“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė jis.
