Vilniui praėjusiais metais GPM teko 68 mln. eurų daugiau negu 2015-aisiais, kai po teismų maratono savivaldybei pavyko pasiekti, kad miesto iždui būtų skiriama daugiau lėšų.
Tačiau Vilniui to negana, ir dabartiniai jo vadovai nutarė eiti pirmtakų pramintu keliu – paragino visus savo gyvenamąją vietą deklaruoti Vilniuje. Tą patį prieš kelerius metus siūlė daryti ir savivaldybė, kai meras buvo Artūras Zuokas.
Dabartinė valdžia girdamasi, kaip miestą pavyko ištraukti iš skolų liūno ar išasfaltuoti daugiau gatvių, niekada neužsimena, kaip pavyko pasiekti, kad sostinei tenkanti GPM dalis būtų padidinta.
Mero Remigijaus Šimašiaus komanda tik džiūgauja, kad prieš mėnesį Vilniui baigta mokėti 55,8 mln. eurų kompensacija už negautą GPM dalį, ir šios lėšos buvo nemenkas įnašas prie to, kad per trejus metus sostinės skolos sumažėtų nuo 383,1 mln. iki 232,9 mln. eurų.
Lygino su geležiniu vilku
„Prisidėk prie miesto, kuriame gyveni, augimo!“ Šią savaitę pasigirdęs toks raginimas reiškia, kad savivaldybė vėl prisiminė GPM naudą.
Siekdama dar daugiau jo išsunkti, ji paragino visus deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniuje. Mat sostinėje gyvena 62 tūkst. žmonių, kurie savo gyvenamąją vietą deklaravę kitose savivaldybėse. Dėl to Vilnius šįmet prarado 28 mln. eurų.
„Vilnius – geležinis vilkas ir miestas donoras, kuriam tenka išmaitinti ne tik savo jauniklius, bet ir kitus Lietuvos miestus ar miestelius“, – pakiliai dėstė akcijos sumanytojai.
Anot jų, GPM donorystė dosni, bet saviems vilkiukams ir nebelieka. Džiugu, kad Vilnius kasmet paauga apie 10 tūkst. naujakurių studentų, kurie lieka čia, susiranda papildomą ar nuolatinį darbą, kuria verslą ir šeimą, tik ne kiekvienas jų deklaruoja gyvenamąją vietą Vilniuje.
Esą gyvenamąją vietą deklaruoti Vilniuje nėra sudėtinga, net jei gyveni studentų bendrabutyje ar nuomojiesi butą, – tereikia apsilankyti tinklalapyje vilnius.lt, atlikti kelis nesudėtingus žingsnius pildant elektroninę gyvenamosios vietos deklaracijos formą, ir jau tikro vilniečio GPM pinigėliai byrės į sostinės kišenę.
Gyventojų gerokai daugiau?
Tai – nieko naujo. Tik siekdama surinkti kuo daugiau GPM A.Zuoko laikais savivaldybė kvietė registruotis garsiajame Gedimino prospekto 24-ojo namo bute. Kol teismas neuždraudė.
Dabar kviesdamas visus prisiregistruoti Vilniuje R.Šimašius mano, kad tai sąžiningi mainai: „Naujieji vilniečiai nemokamai naudojasi miesto privalumais, bet už tai oficialiai tampa miesto piliečiais ir tokiu būdu stiprina Vilnių.“
Iš ko savivaldybė sprendžia, kad Vilniuje ne 565 tūkst. gyventojų, kurie čia deklaruoja savo gyvenamąją vietą? Ogi iš gydymo įstaigų pateiktų skaičių.
Mat sostinės poliklinikose prisiregistravę 627 tūkst. pacientų, kurie gyvena ir susirgę gydosi Vilniuje.
Visi Vilniuje gyvenantys, tačiau savo gyvenamąją vietą deklaravę kituose miestuose gali laisvai naudotis visomis socialinėmis paslaugomis – gydytis, leisti vaikus į darželius, mokyklas, važiuoti naujausiu miesto transportu. Tačiau tik sostinėje savo gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai prisideda prie miesto infrastruktūros gerinimo.
Pradėjusi akciją savivaldybė priminė, kad iš GPM gaunamos pajamos naudojamos miesto plėtrai: tiesiamos gatvės, diegiamos inovacijos, statomi baseinai ir sporto aikštynai, darželiai ir mokyklos, tiesiami dviračių takai.
Našta – gimtajam miestui
Bet tai – trupiniai, palyginti su tuo, ką pavyko nuveikti buvusiai miesto valdžiai ir kai kuriems vilniečiams Seimo nariams. Tiesa, ne visiems.
Tarkim, konservatorius Andrius Kubilius tikino, kad daugiau GPM skiriant Vilniui nukentėtų kiti miestai.
Nesvarbu, kad miestas, kuriame gyvena A.Kubilius, buvo stekenamas. Norėdama subalansuoti nacionalinį biudžetą jo vadovaujama Vyriausybė 2009 metais finansinę naštą permetė ant vilniečių pečių ir paliko galioti dar 2002-aisiais miestui nustatytą vos 40 proc. GPM.
O kitiems miestams tenkančią GPM dalį Finansų ministerija padidino. Kaunui vietoj 74 skyrė 94 proc., Klaipėdai vietoj 64 – 86 proc., Panevėžiui vietoj 84 – 100 proc., Šiauliams vietoj 96 – 100 proc. surenkamo mokesčio.
Suskaičiuota, kad 2008–2012 metais dėl ydingos Vyriausybės finansų politikos Vilniaus biudžeto deficitas kasmet sudarė apie 46 mln. eurų.
Kai sostinės valdžia išjudino teismo procesus, pasirašius taikos sutartį Vyriausybė sutiko atlyginti žalą Vilniui ir per trejus metus sumokėti beveik 56 mln. eurų.
Gaišo laiką, eikvojo jėgas
Buvęs meras A.Zuokas prisiminė, kad 2011–2013 metais savivaldybės biudžeto būklė buvo sudėtinga.
„Sugaišome daug laiko ir išeikvojome daug jėgų diskutuodami, ką daryti, kad valstybės biudžeto formavimo principai nediskriminuotų Vilniaus ir vilniečių“, – pasakojo A.Zuokas.
Tuo metu savivaldybės biudžeto dalis, tenkanti vienam gyventojui, kelis kartus atsiliko nuo Varšuvos ir Talino rodiklių, nusileido net Kaunui.
Pasitarę su teisininkais savivaldybės vadovai dėl patirtos žalos kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą, o Seimo nariai tuo pat metu kreipėsi į Konstitucinį teismą. Vienas aktyviausių tąkart buvo dabartinis eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis.
„Tai buvo pirmas toks atvejis Lietuvos istorijoje“, – didžiavosi A.Zuokas. Pasak jo, 2015 metais pasirašius taikos sutartį pokyčių ilgai laukti nereikėjo. Jau 2016 metais savivaldybės biudžetas padidėjo 60 mln. eurų.
Sprendimai svarbūs visiems
Dar didesnis skirtumas išryškėja lyginant 2015–2018 metų savivaldybės biudžetą.
Per šį laikotarpį jis padidėjo 180 mln. eurų.
Tiesa, savivaldybės tarybos opozicija pastebėjo, kad dabartinė valdžia atleido diržus ir šiemet padidėjo ne tik miesto pajamos, bet ir išlaidos. Jos šoktelėjo 150 mln. eurų.
„Teismų sprendimai buvo svarbūs ne tik Vilniui, bet ir visiems miestams – pašalintas politinis veiksnys skirstant pinigus miestams. Vyriausybė nebegali kai kam skirti mažiau, negu privalėtų, o kai kam – daugiau. Politikų užgaidos nieko nereiškia“, – įsitikinęs A.Zuokas.
Kodėl Vyriausybė anksčiau vengė nustatyti aiškią ir tikslią GPM paskirstymo tvarką?
A.Zuokas mano, kad tai galėjo lemti keli veiksniai. Vienas jų – paprastas biurokratinis tingumas, nes metodikos parengimas išties buvo didelis darbas Finansų ministerijos specialistams.
Kita galima aplinkybė – politiniai ypatumai, mat po 2008 metų Seimo rinkimų valdė konservatorių Vyriausybė.
„Galbūt valdžia manė, kad Vilnius kaip nors išsisuks, todėl geriau didesnę lėšų dalį skirti kitiems miestams“, – dar vieną priežastį nurodė A.Zuokas.
Sukrusti privertė sunkumai
Finansų ministre 2009–2012 metais dirbusi Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad patvirtinus GPM paskirstymo metodiką atsirado gerokai daugiau aiškumo.
Ar nereikėjo metodikos patvirtinti anksčiau ir išvengti nemalonių konfliktų?
„Gal ir reikėjo, tačiau aš finansų ministre dirbau tuomet, kai namas jau degė“, – pasakojo Seimo narė I.Šimonytė.
Pasak politikės, tuo metu tiesiog buvo nusistovėjusi tokia GPM skirstymo tvarka. Kai savivaldybių biudžetai augo, niekas nekėlė problemos. Jos prasidėjo tuomet, kai Lietuvai smogė galinga krizė.
„Nebuvo jokių asmeniškumų, su tuomete Vilniaus valdžia mėginome ieškoti sprendimų ir turbūt jų būtume suradę“, – svarstė I.Šimonytė.
Ji pridūrė, kad sostinės vadovai tuomet taip pat nebuvo nuoširdūs ir kilo sunkumų vertinant tikrąją savivaldybės biudžeto būklę.
Auga finansiniai raumenys
Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis pasidžiaugė, kad Vyriausybė neseniai įvykdė teisme pasirašytos taikos sutarties sąlygas ir pervedė visus pinigus.
„Suprantama, šios lėšos gerokai prisidėjo prie skolos sumažinimo ir finansinio tvarumo“, – pripažino P.Poderskis.
R.Šimašius kone per kiekvieną susitikimą mėgsta kartoti, kad Vilnius užsiaugino finansinius raumenis.
Padidėjus savivaldybės pajamoms daugiau lėšų skiriama svarbioms miesto reikmėms finansuoti.
Pavyzdžiui, 2017 metais, lyginant su 2016 metais, 24 proc. daugiau savivaldybės biudžeto lėšų skirta švietimui ir ugdymui, 15 proc. – miesto infrastruktūrai gerinti ir tvarkyti, taip pat padidėjo išlaidos kultūros ir sporto plėtrai, sveikatos apsaugai.
Statistika – optimistinė
Savivaldybės Strateginio planavimo ir biudžeto skyriaus vedėjas Almantas Šimonis aiškino, kad dėl pasikeitusios savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos 2017 metais Vilniui skirta GPM suma, lyginant su 2016-aisiais, padidėjo 24,6 mln. eurų, o, lyginant su 2015-aisiais, – 68,1 mln. eurų.
2015 metais patvirtinta GPM pajamų suma buvo 176 mln. eurų, 2016 metais – 219,5 mln. eurų, 2017 metais – 244,1 mln. eurų.
A.Šimonis patvirtino – papildomos GPM lėšos gerokai prisidėjo prie Vilniaus skolos sumažinimo ir finansinio tvarumo.
Nuo 2016 metų sausio 1-osios iki 2018 metų liepos 1-osios savivaldybės skola sumažėjo 150,2 mln. eurų.
„Tai pavyko pasiekti dėl atsakingo požiūrio į savivaldybės finansus, efektyvesnio nekilnojamojo turto valdymo ir, suprantama, labiausiai dėl didėjusių savivaldybės pajamų ir dėl sudarytos taikos sutarties tarp Finansų ministerijos ir savivaldybės, pagal kurią iš viso per trejus metus savivaldybė gavo 55,8 mln. eurų“, – dėstė A.Šimonis.
Paėmė tik 6 mln. eurų paskolą
Šiemet ir toliau planuojama mažinti savivaldybės skolas. Pasiskolinta tik 6 mln. eurų buvusiems Profsąjungų rūmams ir sklypui išpirkti visuomenės poreikiams. Čia norima įgyvendinti Tautos namų projektą.
Tuo metu anksčiau gautoms paskoloms grąžinti ir kitiems įsipareigojimams įvykdyti skirta gerokai daugiau lėšų, todėl prognozuojama, kad savivaldybės skola per 2018 metus sumažės apie 30 mln. eurų.
Lėmė Konstitucinio teismo žodis
Savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į nacionalinį biudžetą tenkančią GPM dalį kasmet tvirtinti Seimui teikdavo Vyriausybė, apsvarsčiusi su Lietuvos savivaldybių asociacija.
GPM dalis sudaro didžiausią miesto surenkamų pajamų dalį.
Konstitucinis teismas patvirtino, kad Vyriausybė, norėdama subalansuoti nacionalinį biudžetą, finansinę naštą permetė ant vilniečių pečių, miestui skirdama vos 40 proc. GPM.
Pripažinus, kad tai neteisinga, Vyriausybė persvarstė savivaldybių biudžeto formavimo metodiką ir padidino Vilniui ir kitoms šalies savivaldybėms tenkančią GPM dalį.
