Vien tik Vilniaus centre yra apie 100 daugiabučių namų, kurių balkonai turi avarinės būklės požymių. Juos būtina remontuoti, nes sutrešusios konstrukcijos kelia rimtą pavojų tiek gyventojams, tiek praeiviams.
Sostinės A.Jakšto g. 3 namo balkonų remontas buvo būtinas, nes balkonų konstrukcijos turėjo avarinės būklės požymių ir kėlė rimtą pavojų aplinkiniams. Tačiau gyventojai, pasiryžę remontui sužinojo, jog įprasta tokiu atveju remonto technologija yra negalima, nes namo sienos yra per plonos, kad galėtų išlaikyti balkono svorį. Be to, šis daugiabutis, kaip ir daugelis kitų, esančių miesto centre, yra nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos zonoje, todėl remonto metu negalėjo vykti jokie architektūriniai pakeitimai. Taigi darbams atlikti daugiabučio namo priežiūros specialistams teko ieškoti naujų techninių bei inžinerinių sprendimų.
Naujovę pritaikė praktikoje
„Naujamiesčio būsto“ statybų inžinierius Vytautas Elenbergas jau ne vienerius metus tobulino savo paties sukurtą pakabinamų balkonų technologiją. Būtent ši alternatyva ir tapo vienintele išeitimi A.Jakšto g. 3-io daugiabučio gyventojams.
„Visų pirma, tame name techniškai nebebuvo įmanoma atstatyti buvusių balkonų, kadangi sienos pernelyg plonos – vos per pusantros plytos storio. Be to, balkonas – toks statinys, kurį reikia montuoti ne vienam aukštui. Visa pakabinamo balkono technologija paremta inkaravimo sistema. O ir konstrukcija yra lengvesnė, kadangi padaryta iš aliuminio rėmo. Taip pat esminis šios technologijos dalykas – mažesnės darbo sąnaudos, dėl kurių toks pakabinamas balkonas yra pigesnė alternatyva nei įprasta balkono rekonstrukcija“, – apie naujovę pasakojo inžinierius V. Elenbergas.
Jis taip pat pabrėžė ir pakabinamų balkonų nepriklausomybę nuo sezoniškumo. Mat visos dalys balkono gaminamos ceche, o konstrukcijos kabinimas galimas net ir esant minusinei oro temperatūrai. Pritaikius naują technologiją, visi balkonai A.Jakšto 3 name buvo sukabinti per keletą dienų.
Iki šiol Naujamiesčio namų balkonai buvo remontuojami ir atstatomi tokiais pat būdais kaip ir buvo statyti: betonuojant sudėtingus individualius klojinius, įrengiant naują hidroizoliaciją, klijuojant plytelių grindis, kurios nėra geriausias sprendimas mūsų klimato sąlygomis.
Seni balkonai – realus pavojus
Bendrovės „Naujamiesčio būstas“ asmeninis klientų vadybininkas Andrius Medišauskas sako, kad tokia technologija Vilniuje išbandytą pirmą kartą, tačiau tikėtina, kad ji greitai prigis.
„Daugumos miesto, ypatingai centrinės miesto dalies, pastatų, statytų apie 1940 m., balkonų būklė yra bloga, o dažnai – net kritinė, kelianti realų pavojų gyventojų bei aplinkinių saugumui. A. Jakšto g. 3-ias daugiabutis taip pat buvo vienas tų, kuriame pavojus balkonų griūčiai buvo labai realus. Džiugu, kad mums pavyko rasti sprendimą, kaip greitai ir pigiau sutvarkyti pasenusias konstrukcijas, kurios nebekeltų grėsmės tiek šio namo gyventojams, tiek ir praeiviams“ – pasakojo įmonės „Naujamiesčio būstas“ asmeninis klientų vadybininkas A. Medišauskas.
Jis priminė, kad kilus abejonėms dėl balkono būklės, gyventojai apie tai turėtų pranešti namo valdytojui: administratoriui arba bendrijos pirmininkui, kuris privalėtų imtis visų būtiniausių priemonių būklei nustatyti ar darbams organizuoti.
Darbai įgaus pagreitį
Vilniuje, ypač Naujamiestyje, yra nemažai namų, kurių balkonų būklė kelia rimtą susirūpinimą. Tačiau daugelis gyventojų į tai moja ranka ir nesutinka pradėti remonto darbų. Pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai iki šiol atsisakydavo balkonų remonto – didelė darbų kaina, todėl tikimasi, kad pradėjus taikyti naują bei pigesnį atanujinimo būdą bei atsiradus galimybei pasinaudoti valstybės parama, avarinės būklės balkonų tvarkymo darbai įgaus didesnį pagreitį.
Tuos balkonus, kurių būklė tikrai kelia didelį rūpestį, pastatų administratoriai stengiasi bent jau aptraukti tinklu, kad nuskilus daliai konstrukcijos ji nesužalotų žmonių. Tiesa, tai daugiau prevencinis sprendimas, neapsaugantis balkono nuo griūties.
