Po beveik dešimtmečio diskusijų antradienį Seimas palaimino naujos transporto priemonės – metro – vystymą Lietuvoje.
Už Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą balsavo 62 Seimo nariai, prieš – 6, o susilaikė 31.
Tiesa, net už įstatymo priėmimą balsavę seimūnai, rodos, patys netiki, kad metro iš tiesų gali atsirasti Lietuvos sostinėje.
Konservatorius Jurgis Razma, per balsavimą palaikęs metro idėją, lrytas.lt teigė abejojantis dėl tokių „teorinių projektų“, kurių įgyvendinimas, anot jo, vargiai pasiteisintų ir atsipirktų.
Jam pritarė ir architektas Artūras Imbrasas, metro idėją Lietuvoje pavadinęs „Aukštutinės pilies „atstatymo“ kliedesiais“.
Projektas – tik teorinis
Pritarus metro idėjai, sudarytos sąlygos privatiems investuotojams imtis statybų. Įstatymas numato, kad savivaldybės pačios organizuos visus metro įrengti reikalingus teritorijų planavimo, sprendinių parengimo ir jų priėmimo darbus.
Vis dėlto, anot J.Razmos, priimtas įstatymo projektas yra labiau teorinis, nei realus, nes jis tik suteikia leidimą Lietuvai turėti metro, ir nieko konkrečiau nepasako apie jo įgyvendinimą.
Politikas teigė iš pradžių matęs projekte daug ydingų dalykų, tačiau galiausiai vis tiek jam pritarė.
„Pats nebuvau šio projekto entuziastas bei nepriklausiau metro sumanytojų grupei.
Nebuvo saugiklių dėl valstybės biudžeto ar kitų viešųjų šaltinių pinigų naudojimo bei kitų trūkumų. Tik matydamas, kad jau daugiau kaip pusė Seimo narių yra užsirašiusių į tą grupę ir nori projektą priimti, įregistravau daug pataisų ir joms buvo pritarta“, – priežastis vardijo jis.
Visgi konservatorius pripažino – įstatymu sudėti reikalingi saugikliai. Teoriškai projektas jau yra galimas, bet praktiškai sunku įsivaizduoti jo įgyvendinimą bei atsiperkamumą.
Atsieitų milijardines sumas
Paklaustas, kiek Lietuvai galėtų kainuoti metro statybos, konservatorius vardijo milijardines sumas ir tikino nemanantis, kad jas būtų galima padengti tik renkant pinigus už parduodamus bilietus, nes Lietuvoje, anot J.Razmos, keleivių srautai nėra tokie dideli.
„Kiek žinau, nė vieno didžiojo miesto savivaldybė tokių projektų nesvarsto. Manau, kad Vilniuje esantys entuziastai tik sukūrė tokią iliuziją, jog metro – labai realu. Teko kalbėtis su Vilniaus meru ir jis sakė, kad metro idėją būtų galima svarstyti nebent po 5-10 metų“, – kalbėjo J.Razma, pridurdamas, kad nepritaria Seimo „užsiiminėjimu tokiais teoriniais projektais“.
Panašiai kalbėjo ir prieš įstatymo projektą balsavęs konservatorius Arvydas Anušauskas. Jo teigimu, liko neaišku, nei kam toks įstatymas reikalingas, nei kas jį realizuos ar kiek visa tai kainuos.
„Miestai tikrai gali surasti ir pigesnių, ir efektyvesnių priemonių, tokių, kaip naujų transporto mazgų įrengimas, gatvių platinimas, vienos krypties judėjimo įvedimas, naujų tiltų mieste statyba, naujų, elektra varomų transporto priemonių protegavimas – nuo sezoninių individualių priemonių nuomos punktų iki tramvajaus.
Viskas pigiau, efektyviau ir nesukelia daugybės problemų statybos metu“, – kritikavo projektą jis.
A.Anušauskas pabrėžė, kad jam atrodo keista, jog pagal įstatymą savivaldybės, kurios, anot jo, tikrai nėra turtingos, gali būti partnerės projekto, skirto statyti pačią brangiausią transporto priemonę, kuomet gyventojų skaičius sostinėje dinamiškai nedidėja, o antrame pagal dydį mieste – Kaune – netgi mažėja.
„Valstietis“ Eugenijus Jovaiša po balsavimo naujienų agentūrai BNS apgailestavo, kad metro statybos pakenks paveldui.
„Tam tikroms kultūros vertybėms gali būti padaryta nepataisoma žala“, – teigė jis.
Projektu jau domisi investuotojai
Tiesa, kitokios nuomonės buvo asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus.
Jis patikino, kad jau yra su mokslininkais parengęs skaičiavimus, kurie rodo, jog metro linija Pilaitė-Centras galėtų atsipirkti per 20 metų.
Įstatymas numato, jog metro statybos būtų finansuojamos privačių investuotojų lėšomis. Anot J.Zykaus, projektu jau kurį laiką domisi keletas didelių finansinių struktūrų, kurias domina milijardinės vertės objektai, investiciniai fondai, o jo eigą seka ir Europos investicijų bankas.
„Nutiesti pirmąją liniją kainuos apie 500 mln. Eur, o sukurti visą iš trijų linijų sudarytą 45 kilometrų ilgio tinklą – apie 3 mlrd. Eur. Politinis sprendimas priimtas, dabar prasidės įgyvendinimo etapas“, – džiaugėsi asociacijos pirmininkas.
Paklaustas, ar Vilnius nėra per mažas miestas turėti metro, jis išvardijo bent 10 panašaus dydžio miestų, kuriuose, jo teigimu, metro sistemos jau veikia ir yra sėkmingai plėtojamos.
„Iš mažesnių galime paminėti Lozaną Šveicarijoje (134 tūkst.), Reną (210 tūkst) ir Lilį 227 (227 tūkst.) Prancūzijoje, Ispanijos Bilbao (345 tūkst.), Vokietijos Niurnbergas (515 tūkst.) ir daugelį kitų.
Mūsų visuomenėje dar gajus iš sovietinio normatyvo kilęs mitas, jog metro galima statyti tik mažiausiai milijoną gyventojų turinčiame mieste.
Vakaruose tokios taisyklės niekuomet nebuvo, todėl metro buvo statomi ir mažesniuose miestuose“, – aiškino J.Zykus.
Architektas: tai labiau panašu į kliedesius
Architektas Artūras Imbrasas lrytas.lt pasakojo, kad iš viso yra važiavęs metro 12-oje skirtingų miestų, tačiau idėją statyti tokią transporto priemonę Lietuvoje jis pavadino politikų kliedesiais.
„Manau, kad miestas turi „nusipelnyti“ metro. Ką tik grįžau iš Tel Avivo – po eilės metų svarstymų galų gale ir ten užpernai pradėjo statyti metro. Miestas to jau „nusipelnė“. Tiksliau – konglomeracija aplink Tel Avivą.
Gerai, kad ir Vilnius pradėjo apie tai svajoti, bet man tai labiau panašu į Aukštutinės pilies „atstatymo“ kliedesius. Sutvarkius esamą viešąjį transportą, mano manymu, Vilnius dar ilgus metus išsiverstų be metro“, – poziciją išreiškė jis.
