Šie pažadai primena įprastas politikams rinkėjų viliones, bet pinigų dabartinė sostinės valdžia iš tiesų turi daugiau nei ankstesnės. Tai lėmė pirmiausia didesnė miestui tenkanti vilniečių mokamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis.
Vilniaus savivaldybė neseniai ėmėsi reklaminės akcijos, raginančios miesto gyventojus sostinėje deklaruoti ir savo gyvenamąją vietą. Tai dar ankstesnio mero A.Zuoko pastangų surinkti į miesto biudžetą daugiau pinigų tęsinys, galintis atsiliepti ir kitoms šalies savivaldybėms.
Sostinė – vienintelis Lietuvos miestas, kuriame, nepaisant emigracijos, gyventojų skaičius ne mažėja, o auga. Dabar čia gyvenamąją vietą yra deklaravę 565 tūkst. žmonių, bet miesto poliklinikose prisiregistravę 627 tūkst. pacientų.
Matyt, pastarasis skaičius geriau parodo, kiek realiai Vilniuje gyvena žmonių, kurie naudojasi miesto infrastruktūra, transportu, leidžia vaikus į darželius ir mokyklas, bet prie viešųjų paslaugų finansavimo prisideda tik tie, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą.
Apie dešimtadalį realių vilniečių oficialiai gyvena kitose savivaldybėse, joms ir tenka jų sumokamas GPM, kuris yra svarbiausias miestų ir rajonų biudžetų finansavimo šaltinis. Skaičiuojama, kad šįmet sostinė dėl to prarado apie 28 mln. eurų.
Vadinasi, Vilnius taip netiesiogiai dotuoja kitas savivaldybes, nors jau ir pagal oficialų GPM perskirstymą yra didžiausias šalies savivaldos sistemos donoras.
Žmonės dėl įvairių priežasčių neskuba deklaruoti Vilniuje savo gyvenamosios vietos. Viena pagrindinių – į sostinę kasmet atvyksta apie 10 tūkst. studentų iš kitur, vėliau jie čia įsidarbina, lieka gyventi, bet savo būsto dar neįsigyja, tad ir neskuba keisti anksčiau deklaruotos savo gyvenamosios vietos į naująją.
Į šią problemą dėmesį buvo atkreipęs ir ankstesnis meras. A.Zuokas kvietė savo būsto neturinčius sostinės gyventojus deklaruoti gyvenamąją vietą viename Gedimino prospekto namo bute, bet teismas tai uždraudė.
Aišku, tai buvo tik mėginimas suktis iš sunkios padėties.
Dabar ir R.Šimašius siūlo studentams deklaruoti gyvenamąją vietą bendrabutyje ar bet kokiame nuomojamame bute elektroniniu būdu ir jokių teisinių kliūčių dėl to esą neturėtų kilti.
Sunku pasakyti, kiek tai padės papildyti Vilniaus biudžetą, bet dabartinis meras ir be šių papildomų pajamų gali džiaugtis gerokai didesnėmis finansinėmis galimybėmis, tik nutyli, kad už tai turi būti dėkingas savo pirmtakui A.Zuokui, nuėjusiam savotiškus kryžiaus kelius kovojant dėl didesnės GPM dalies sostinei.
Nuo 2002 metų Vyriausybė Vilniui grąžindavo vos 40 proc. iš čia surinkto GPM. Tai buvo gerokai mažesnė dalis, negu tekdavo kitiems miestams, bet augant ekonomikai ir didėjant žmonių pajamoms sostinė dar šiaip taip versdavosi ir su taip suvaržytu biudžetu.
Bet smogus 2009 metų ekonominei krizei ir smukus iš gyventojų pajamų surenkamiems mokesčiams Vilnius buvo tiesiog įstumtas į finansinę aklavietę.
Tuometė konservatoriaus A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė kitiems miestams dar ištiesė pagalbos ranką: Kaunui tenkanti GPM dalis buvo padidinta nuo 74 proc. iki 94 proc., Klaipėdai – nuo 64 proc. iki 86 proc., Šiauliams – nuo 96 proc. iki 100 proc., Panevėžiui – nuo 84 iki 100 procentų. Tik Vilniui buvo palikti tie patys vargani 40 procentų.
A.Zuokas tuomet net įtarė, kad konservatoriai, jų politinių oponentų valdomam miestui taikydami bado dietą, sąmoningai siekė pakirsti sostinės valdžios autoritetą.
Kad ir kaip būtų, padėtis buvo labai sunki – vienam vilniečiui teko kelis kartus mažiau lėšų nei Varšuvos ir Talino gyventojui, nusileista net Kaunui.
Tuometė sostinės valdžia žengė precedento neturintį žingsnį – Vyriausybę apskundė teismui. Byla pasiekė ir Konstitucinį teismą. Kelerius metus trukęs teismo procesas pasibaigė Vilniaus savivaldybės pergale.
Tai buvo pirmas toks atvejis Lietuvos teisinėje praktikoje. Pripažinus, jog ankstesni savivaldybių biudžetų sudarymo principai diskriminuoja vilniečius, buvo pakeista jų formavimo metodika. Tai lėmė, kad Vilniui tenkanti GPM dalis šįmet padidėjusi iki beveik 54 procentų.
Tačiau tai ne vien Vilniaus laimėjimas. Biudžetų sudarymo metodika dabar remiasi objektyviais kriterijais ir tai atėmė galimybę iš Vyriausybės savavališkai vienas savivaldybes maloninti, o kitas skriausti. Savivaldybių finansavimas tapo tvaresnis, ne tiek priklausomas nuo politinių vėjų.
Žinoma, Vilnius finansiniu požiūriu laimėjo bene daugiausia. Sostinės biudžetas šiemet iš GPM papilnės maždaug 112 mln. eurų daugiau nei 2015 metais. Negana to, sostinės savivaldybės su Vyriausybe pasirašyta taikos sutartis už ankstesnę žalą miestui numatė beveik 56 mln. eurų kompensaciją, kuri neseniai baigta išmokėti.
Aišku, galima svarstyti, kad Vilniaus finansiniams aruodams gerokai papilnėjus mažiau pinigų liko dotuojamoms savivaldybėms remti.
Tačiau visame pasaulyje sostinės yra savotiškos valstybių vizitinės kortelės, kuriomis formuojamas įvaizdis daugiausia lemia užsienio investicijų srautus ir kartu visos šalies gerovę.
