„Būtent rugpjūtį-rugsėjį paspartėjo metiniai kainų augimo tempai medicinos priemonėms, baldams, elektros prekėms ir kitiems buities prietaisams, o taip pat ir užsienio turizmo paslaugoms“, – teigiama Centrinio banko komentare, kurį cituoja gazeta.ru.
Kitąmet nestabilumą valiutų rinkoje padidins dar ir pakeltas pridėtinės vertės mokestis. Vien dėl to, specialistų skaičiavimais, daugelis prekių pabrangs 6-7 procentais. Prognozuojama, kad infliacija šoktels virš 5 procentų.
Silpstančio rublio fone rinkos dalyviai prognozuoja ir kilsiančią infliaciją. „Remiantis apklausomis matyti, kad respondentai ėmė kurso dinamiką dažniau minėti kaip galimo kainų augimo priežastį“, – teigia bankas.
Kaip rodo Rusijos statistikos tarnybos „Rostat“ duomenys, spalį iš maisto prekių labiausiai brango baltagūžiai kopūstai (palyginti su metų pradžia, jie buvo 40 proc. brangesni), morkos (24,7 proc. brangesnės), vištiena (11,7 proc. brangesnė), cukrus (16,2 proc. brangesnis), kiauliena (6,7 proc. brangesnė), ropiniai svogūnai (5,6 proc. brangesni) ir ne viena kita prekė.
Kaip portalui gazeta.ru aiškino ekspertai, šiemet produktų kainų augimui įtakos turėjo ne vienas faktorius: stipus valiutų kursų svyravimas, pabrangę degalai ir trąšos.
Apskritai šių metų rugpjūtį Rusijoje buvo fiksuota nulinė infliacija, kai tą patį 2017-ųjų mėnesį būta 0,5 proc. defliacijos. 2018-ųjų rugsėjį vartotojų kainos išaugo 0,2 proc., kai prieš metus infliacija siekė 0,1 procento. Rugsėjo duomenimis, vartotojų kainų augimas buvo 3,4 procento.
Kelionių organizavimui skirtos svetainės OneTwoTrip.com atstovai palygino šių metų sausį-rugsėjį su tuo pačiu praėjusių metų periodu. Pastebėta, kad lėktuvų bilietai tiek keliaujant Rusijos erdvėje, tiek ir į užsienį pabrango vidutiniškai 7 procentais.
OneTwoTrip.com plėtros direktorius Arkadijus Ginesas neslepia, kad būtent rugpjūčio pradžioje susilpnėjęs rublis šią vasarą turizmo rinkoms tapo vienu didžiausių sukrėtimų.
Sykį per savaitę skaičiuojamas IATA kursas, kuris naudojamas rublio ekvivalentui tarptautinių lėktuvų reisų bilietų kainoms nustatyti. Tad kaskart, kai šis rodiklis rodydavo smukusį rublio kursą, keleiviai iš Rusijos suskubdavo pirkti bilietus. Daugelis iš anksto apmokėdavo ir nakvynę viešbučiuose.
Vis dėlto pinigų kelionėse rusams trūko. 64 proc. apklaustų rusų prisipažino, kad per pastaruosius metus, vykdami į keliones išlaidoms – maistui, ekskursijoms, transportui – pasiimdavo daugiau pinigų nei įprasta. Nepaisant to, 17 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad net ir tai negelbėdavo ir galutinės kelionės išlaidos būdavo didesnės nei planuota.
Smulkaus ir vidutinio verslo visuomeninės organizacijos „Opory Rosiji“ viceprezidento Pavlo Sigalo teigimu, svyruojantis rublio kursas daugelio prekių kainas veikia todėl, kad daugelis jų ar bent tam tikros gaminių dalys gaminamos ne Rusijoje, tad sustiprėjęs JAV doleris kelia šių prekių kainą rubliais.
Daugelyje pramonės šakų nuo 25 iki 100 proc. įrenginių sudaro importuotieji iš užsienio.
Kaip aiškina Tarptautinio medicinos klasterio generalinio direktoriaus patarėja Faina Filina, kai kuriose medicinos srityse, ypač onkologijos ir chirurgijos, užsienio produkcijos nėra kuo pakeisti – Rusijoje pagamintų analogų apskritai neįmanoma rasti.
Kitais metais ekspertai kalba apie, tikėtina, dar sparčiau įsibėgėsiančią infliaciją, nes PVM padidės nuo 18 iki 20 procentų. Kainos augs net ir socialiai jautrioms prekėms, nes PVM palies ištisą grandinę tiekėjų, tad galiausiai neišvengiamai pabrangs visi produktai.
P.Sigalo skaičiavimais, ateinančiais metais daugelis prekių pabrangs 7-8 proc., o infliacija laikysis ties 5 proc. ar netgi aukščiau. Dėl to rusams teks mokytis taupyti. Spėjama, kad daugelis rusų atsisakys ketinimų įsigyti naujų automobilių. Vietoj to dėmesys kryps į jau naudotas mašinas. Apskritai, manoma, turėtų išpopuliarėti naudotų prekių parduotuvės. Rusai atsisakys ir dalies užsienio kelionių, tarkime, ilgalaikių išvykų į Europą.
Be to, kad, tikėtina, sumenks rusų disponuojamos pajamos, jiems greičiausiai teks daugiau mokėti už paskolas. Visa tai lems kitąmet ne tik nustojusį kilti išduotų būsto paskolų skaičių, bet galbūt net ir 10-15 proc. jo smukimą.
