Seimo BFK bei parlamentiniam tyrimui vadovaujantis „valstiečių“ frakcijos narys Stasys Jakeliūnas aiškino, kad A.Misevičių pasiaiškinti iškvietė dėl to, kad, remiantis 2010 m. Švedijos parlamente vykusių klausymų metu pateiktais duomenimis, kuriuos išnargrinėjo komisija, buvo teigiama, jog bankų priežiūra tiek pačioje Švedijoje, tiek Baltijos šalyse buvo nepakankama.
Kaltės neįžvelgė
Tiesa, pats A.Misevičius konkrečių institucijų kaltės teigė neįžvelgiantis ir patikino – didelės bankų skolinimo apimtys nebuvo vien neigiamas reiškinys, nes, anot jo, turėjo ir teigiamų poveikių, tokių, kaip ekonomikos bei gerovės augimas.
„Europos naujų pinigų investavimas, kofinansavimo klausimai – tai buvo teigiami dalykai“, – sakė jis.
Tačiau iškart pridūrė – dėl neigiamų skolinimo bei skolinimosi pasekmių buvo kalti ne tik komerciniai bankai, bet ir patys žmonės, kurie neapskaičiavo savo finansinių pajėgumų.
Taip pat pažymėjo – tokioje situacijoje nebuvo tik Lietuva, nes ekonomikos augimas prieš krizę buvo pasaulinio masto.
A.Misevičiaus buvo prašoma papasakoti, ar LB valdyba svarstė griežčiau reguliuoti Lietuvos kreditavimo rinką anksčiau nei 2011 m., kuomet buvo priimti rinką akyliau sergintys teisės aktai.
Taip pat komisiją domino ir buvusio aukšto centrinio banko pareigūno nuomonė apie valstybės skolinimąsi užsienio valiuta. Pasak BFK vadovo, Švedijoje pateikta medžiaga rodo, kad tokie sprendimai buvo pakankamai rizikingi.
Tiesa, pats A.Misevičius čia vėl neįžvelgė niekieno kaltės ir tik aiškino, kad LB neturėjo didelės įtakos infliacijai ir, anot jo, svarbu atkreipti dėmesį ir į Lito patikimumo įstatymą.
„Jautėsi didelis poreikis skolintis, kitaip tariant, pirkti litus“, – tvirtino jis, pripažindamas, kad Lito patikimumo įstatymas nesuveikė ir nesukūrė tinkamų sąlygų krizės prevencijai.
S.Jakeliūnas pabrėžė, kad, jeigu bankai būtų skolinę tuometine mūsų valiuta – litais – būtų turėję mažesnius išteklius, kurie būtų lėmę mažesnį besiskolinančiųjų skaičių bei nekilnojamojo turto kainų kilimą.
Gyveno ekonominio augimo sąlygomis
S.Jakeliūno įsitikinimu, visą burbulą sukėlė neigiamos palūkanos, kuomet, pasiskolinus už 5 proc., kai būsto kainų šuolis siekia net 25 proc., gaunama 20 proc. grąža per metus.
Tuometinis LB valdybos narys gynėsi ir klausiamas, kodėl LB netaikė papildomų priemonių būsto paskolų rinkai riboti.
Anot jo, tuomet tokių normų bei ribojimų netaikė nei viena šalis ir visi gyveno ekonominio augimo lūkesčių sąlygomis.
A.Misevičius nesutiko su S.Jakeliūno kritika, kad bankų priežiūra nebuvo pakankama.
„Tarptautinis valiutos fondas tuomet priežiūrą vertino kaip tinkamą ir adekvačią“, – rėžė jis.
Paklaustas, kas prieškriziniu laikotarpiu buvo atsakingas už finansinį LB stabilumą, A.Misevičius tikino neturėjęs išskirtinių galių, nes sprendimus priimdavo visi valdybos nariai bendru sutarimu.
Apie krizę buvo perspėtas
Lrytas.lt primena, kad lygiai prieš savaitę komiteto posėdyje pasiaiškinti buvo iškviestas Europos Audito rūmų narys Rimantas Šadžius, kuris iki krizės buvo finansų ministras socialdemokratų Vyriausybėje.
Jam dar anksčiau buvo pateikti įtarimai, kad ministras galimai žinojo apie artėjančią krizę, tačiau nesiėmė jokių veiksmų. Taip tyrimą atliekančiai komisijai liudijo Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius, kuris patikino – apie artėjančią krizę tuometis finansų ministras buvo įspėtas dar 2007 m. rugsėjį.
Pats R.Šadžius praėjusį trečiadienį gynėsi, kad R.Kasperavičiaus prieš vienuolika metų jam pateikti tekstai su įspėjimais jam buvo naujiena.
„Atvirai galiu pasakyti, kad tekstai, kuriuos dabar gavau iš jūsų (Stasio Jakeliūno – aut. past.), man yra nauji. Negaliu sakyti, kad jie man visai nepažįstami, bet, kai buvau finansų ministras, aš stengiausi palaikyti Finansų ministerijoje laisvą akademinę atmosferą“, – aiškino jis.
Tiesa, spaudžiamas BFK narių, jis pripažino, kad pateiktos pažymos jam buvo žinomos, tačiau, anot tuometinio finansų ministro, „vadovautis tuo, ką pasakė Naglis Šulija ar dar kažkas, būtų nerimta“.
„Diskusija vyko įvairiai. Tie juodraščiai, kurie yra pateikti ant jūsų stalo, yra tos diskusijos pavyzdžiai raštu. Ekonominių rodiklių prognozes periodiškai skelbė Finansų ministerija, o R.Kasperavičius buvo vienas iš tokių prognozių autorių.
Jos visos yra sugulusios su Finansų ministerijos projekcijomis, kurios tikrai pasiekdavo suinteresuotus asmenis, kurie po to ir lemdavo ekonominę politiką. Pavyzdžiui, komercinių bankų analitikus“, – kalbėjo R.Šadžius, pridurdamas, kad pats nėra ekonomikos ekspertas, nes, anot jo, žmogus, kuris įgyvendina reformas, neturi pats būti ekspertas, o turi kliautis tikrų tos srities žinovų nuomonėmis.
Atlyginimai augo per greitai
Buvęs finansų ministras pripažino, kad tuomet niekas neabejojo, kad ekonomikos lėtėjimas išties įvyks. Tačiau, pasak R.Šadžiaus, jis galėjo įvykti dviem būdais: lėtai arba itin staigiai.
„Visuose tekstuose įvardijami abu scenarijai. Sveiko proto žmonės stengiasi daryti viską, kad tas „nusileidimas“ būtų minkštas. Niekas nesugebėjo išprognozuoti šitos korekcijos 2009 metais. Tuomet buvo skelbiamos prognozės, kuriomis remdamasi tuometinė Vyriausybė rengė biudžeto projektą.
Buvo tikimasi, kad ekonomika smuks tik keturiais procentais“, – sakė R.Šadžius.
Visgi jis pripažino, kad tuometinis atlyginimų didinimas valstybės tarnautojams buvo perteklinis ir nesuvaldytas.
Kalbėdamas apie skolinimąsi, jis tikino, kad buvo svarstomi įvairūs variantai.
Vis dėlto tokie pasiteisinimai neįtikino BFK narių. Jie kritikavo buvusį finansų ministrą dėl to, kad tuomet nepriėmė tinkamo sprendimo ir neatsistatydino.
