Prezidentė teigia, kad Metropoliteno įgyvendinimo įstatymas turi atitikti ES ir Lietuvos teisę, neturi būti interpretavimo galimybių ir užkirstas kelias interesų grupėms juo piktnaudžiauti.
Anot prezidentės, įstatyme metro priskiriamas geležinkelio transporto rūšiai, o tai prieštarauja ES galiojančiam metro teisiniam reguliavimui.
Pasak prezidentės patarėjo Arūno Molio, geležinkelių ir bėginio transporto rūšims taikomi ne tik skirtingi saugumo, licencijavimo, sertifikavimo, bet ir finansinių įsipareigojimų reikalavimai.
„Už geležinkelius tradiciškai atsakinga valstybė, Vyriausybė, valstybės valdoma įmonė „Lietuvos geležinkeliai“. Kai kalbame apie metro, kalbame apie vietinį miesto transportą, dėl to įstatyme turėtų būti aiškiai apibrėžta, kad visą finansinę atsakomybę ir sprendimus dėl šito projekto įgyvendinimo prisiima savivaldybė“,– trečiadienį žurnalistams sakė A.Molis.
Pasak prezidentės, įstatyme nėra aišku, kam – valstybei ar savivaldybei tenka atsakomybė dėl būsimų nuostolių, todėl įstatyme turi būti įvardyta konkrečiai, kad nuostolius dengia savivaldybė.
Prezidentė taip pat siūlo aiškiai apibrėžti savivaldybės atsakomybę dėl finansinių įsipareigojimų, kad ateityje būtų išvengta rizikos viešiesiems finansams, kai dėl nepamatuotų įsipareigojimų metro projekte jų našta būtų užkrauta valstybės biudžetui, apribojant jos galimybes finansuoti strateginius šalies prioritetus.
„Pagal logiką, šitas transportas yra miesto transportas, tai kam jis kelia didžiausią interesą, tas turėtų priiminėti sprendimus ir rūpintis nuostoliais arba su tuo susijusiomis finansinėmis rizikomis“,– teigė prezidentės patarėjas.
„Projektas brangus, kalbame apie šimtus milijonų eurų, tai turėtų įtakos tiek valstybės skolai, tiek deficitui, nes greičiausiai tokiam projektui reikėtų skolintis. Valstybei, tai yra visoms savivaldybėms, visiems Lietuvos žmonėms, prisiimti atsakomybe ir tokią naštą gali būti skausminga“,– pridūrė A.Molis.
