Spalio 18 dieną Maskvoje vyko 69-asis Geležinkelių transporto tarybos posėdis, kuriame dalyvavo delegacijos iš Rusijos, Azerbaidžano, Armėnijos, Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos ir kitų šalių.
Maskvoje vykusiame posėdyje lankėsi ne tik profesinių sąjungų atstovai, bet ir įmonės generalinis direktorius Mantas Bartuška. Jis užfiksuotas ir renginio nuotraukose.
Nei „Lietuvos geležinkelių“ tinklalapyje, nei bendrovės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje informacijos apie bendrovės atstovų dalyvavimą šiame renginyje nėra.
Apie vizitą nutylėta
Naujienų portalo lrytas.lt žiniomis, uždaroje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje, kurią administruoja Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacija (LGPF), jos vadovas Vilius Ligeika įkėlė ir nemažai renginio nuotraukų.
V.Ligeika pasakojo, kad posėdžio metu buvo aptariamos su krovinių tranzitu susijusios problemos ir klausimai.
„Tokie posėdžiai vyksta du kartus per metus ir kas kartą vis kitoje šalyje. Šį kartą – Maskvoje, o kitas posėdis numatytas Helsinkyje. Jie rengiami, kad galėtume suderinti sklandų traukinių eismą tarp valstybių ir su techniniais parametrais susijusius klausimus“, – aiškino pašnekovas ir pridūrė, kad į šiuos posėdžius renkasi ne tik buvusios sovietų erdvės valstybės, bet ir Vengrija, Suomija, Iranas.
„Tai darbinis vizitas, tik tiek, kad jis vyko Maskvoje. Jei mes nevažiuotume į susitikimą, kaip paskui atrodytų susitikimas Helsinkyje? Būtent šie susitikimai mažiausiai susiję su politika.
Žinome požiūrį į Maskvą, bet darbas turi vykti. Dalyvavo latviai ir estai, mums nevykstant į tokius susitikimus jie perims krovinius. Nors tarp Rusijos ir Ukrainos esama labai didelės įtampos, tų šalių geležinkelių vadovai tariasi, kaip toliau vyks darbas. Renginys depolitizuotas ir susijęs tik su geležinkelių pervežimais“, – sakė V.Ligeika.
Vizitas – darbinis
„Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad apie vizitą į Maskvą nebuvo viešai skelbta, nes susitikimas buvo darbinis.
„Tokių darbinių susitikimų vyksta po kartą per mėnesį ar kartą per du mėnesius, o įmonės socialinio tinklo paskyra daugiau skirta informacijai keleiviams“, – aiškino jis.
M.Dubauskas akcentavo kad geležinkelių transporto tarybos sutikimai rengiami reguliariai ir vis kitoje šalyje narėje: šių metų pavasarį jis vyko Kirgizijoje, o praėjusių metų spalį – Rygoje.
„Priklausomai nuo klausimų posėdžiuose dalyvauja vadovai arba juos pavaduojantys asmenys“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad išsamia renginio darbotvarke gali pasidalinti. Joje – tarptautinio keleivių pervežimo, krovininių traukinių judėjimo tarptautiniais maršrutais, apsikeitimo statistika klausimai.
Rusijoje lankosi ne visi
Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Eugenija Šniutienė portalui lrytas.lt teigė, kad pati į jokius renginius ar komandiruotes Rusijos Federacijoje nevykstanti.
„Bijau koją į Maskvą įkelti, tikrai nebuvau“, – juokavo moteris, bet patvirtino, kad kai kurie jos kolegos aktyviai palaiko ryšius su kaimyninės valstybės geležinkelininkais.
„Mūsų profesinė sąjunga turi reikalų tik su Europos Transporto federacija, Rusijoje jokių reikalų neturime“, – kalbėjo ji.
Pasigedo viešumo
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Anušauskas teigė, kad situacija atrodo gana keista, nes apie tokius vizitus turėtų būti pranešama viešai.
„Informacijos apie tokius vizitus slėpti nereikėtų. Suprantu, kad „Lietuvos geležinkeliai“ anksčiau vykdė savo užsienio politiką, bet jau atrodė, kad situacija keičiasi. Matyt, seni įpročiai ir kontaktai niekur nedingo“, – kalbėjo jis.
Anot A.Anušausko, strateginių įmonių vadovai turi jausti atsakomybę.
„Turime su Rusija dalykinių reikalų dėl riedmenų, tranzito ir kt. ir, jei susitikimai vyksta šiame kontekste, tai viskas suprantama, tačiau kai vizitas slepiamas, tai atrodo daugiau nei keistai – juk „Lietuvos geležinkeliai“ viena iš strateginių įmonių.“
Seimo nario teigimu, vieša turėtų būti ne tik informacija apie vizitus, bet ir jų darbotvarkė.
„Įsivaizduokite, jei mūsų žmonės iš energetinės sistemos vyktų į kokį slaptą vizitą ir dar mums kokią sutartį parvežtų, mat jiems pasirodė, kad čia viskas gerai. Jegu kalbame apie lankymąsi proginiuose renginiuose dabartiniame kontekste – jie man neatrodo tinkami“, – kalbėjo A. Anušauskas.
V.Bakas: „Turi būti suteikta daugiau informacijos“
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas teigė, kad įmonės vadovybė turėtų suteikti daugiau informacijos apie tokius vizitus.
„Lietuvos geležinkeliai“ technologiškai buvo ir tebėra labai priklausomi nuo Rusijos įmonių ir Rusijos technologinių sprendimų. Darbuotojai dažnai ten vykdavo į mokymus“, – kalbėjo jis.
„Bendrovė bendradarbiauja su Rusija tiek krovinių pervežimo, tiek kitose srityse. Pats vizitas iš esmės nestebina, bet reikėtų išsamiau paaiškinti. Neturiu informacijos, kad kas nors būtų slepiama ar kad vyktų kokie nors negeri procesai. Priešingai – įmonėje vyksta rimtos reformos“, – kalbėjo NGSK vadovas.
Anot V.Bako, Lietuvoje valstybės įmonių veiklos istorija yra tokia, kad jos ilga laiką uždaros „partinės lesyklėlės“.
„Jose vešėjo didžiulis nepotizmas. „Lietuvos geležinkeliuose“ jis sudarė net 40 proc. Visa tai sužinojome prieš metus ir visuomenę tai šokiravo – valstybės įmonėse tvarkytasi kaip kokiame kolūkyje. Aišku, kad po tokios informacijos susidomėjimo žymiai daugiau ir visuomenė nori žinoti, kas įmonėje vyksta. Valstybės įmonės į skaidrumą, komunikaciją ir bendra vieną turėtų investuoti daugiau“, – sakė V.Bakas ir pridūrė, kad tokia rekomendacija taikoma ne tik „Lietuvos geležinkeliams“, bet ir kitoms valstybės įmonėms.
