Keliautojų skaičiaus rodikliai stabiliai augo per visą vasaros sezono periodą. Jam baigiantis iš viso Lietuvos oro uostai skaičiuoja daugiau kaip 4 mln. perskraidintų keleivių. Lyginant su 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu, pervežta 21 proc., t. y. net apie 700 tūkst., daugiau keliautojų. Sėkmingiausia bendrovei buvo vasaros pabaiga. Rugpjūtį Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartuose suskaičiuota net 618 tūkst. išvykstančiųjų. Keleivių atžvilgiu, tai geriausias mėnuo bendrovės istorijoje.
„Pagrindinės intensyvaus augimo priežastys – komandos pastangomis su oro vežėjais suderintos naujos verslo ir atostogų kryptys Lietuvos oro uostuose bei skrydžiai didesnio tipo orlaiviais. Pasiektiems įmonės rezultatams teigiamai atsiliepė ir žemų kaštų oro bendrovių bei tradicinių oro vežėjų pridėti papildomi savaitiniai skrydžių dažniai ir palankesnis tvarkaraštis, siūlantis patogesnius jungiamuosius skrydžius. Įtakos sparčiam augimui turėjo ir daugiau reikšmingų faktorių. Vienas jų – šią vasarą išaugo užsakomųjų skrydžių paklausa, kuri lėmė ir ženkliai padidėjusius keleivių srautus“, – pažymi Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.
Geriausių rezultatų šių metų vasaros sezonu pasiekė sostinės oro vartai. Juose, lyginant su praėjusių metų šiltuoju laikotarpiu, keliautojų skaičius augo net 41 proc., atitinkamai iki 928 tūkst. Vilniaus oro uosto keliautojai aktyviai rinkosi užsakomuosius skrydžius ir žemų kaštų oro linijų pasiūlytas naujas ir jau pamėgtas atostogų kryptis. Taip pat, ženkliai augo tradicinių oro bendrovių pervežtų keleivių skaičius, kurios dažniau vykdė skrydžius verslo kryptimis bei siūlė platesnį ir patogesnį jungiamųjų maršrutų tinklą. Užtikrintą 6 proc., t. y. 13 tūkst. keleivių augimą fiksavo Palangos oro uostas. Pagrindinės augimo priežastys – tradicinių oro bendrovių pridėti papildomi savaitiniai skrydžiai, taip pat palankesnis tvarkaraštis, siūlantis patogesnius jungiamuosius skrydžius.
Antras pagal dydį Kauno oro uostas pasibaigus šių metų vasarai pranešė apie 27 proc. mažesnį keleivių rodiklį, atitinkamai buvo perskraidinta 208 tūkst. mažiau keleivių nei pernai. A. Stikliūno teigimu, nors skaičius mažesnis palyginti su praėjusių metų vasaros sezonu, kuomet Kauno oro uoste dėl minėtų rekonstrukcijos darbų buvo sutelkti didžiausi keleivių srautai, tačiau oro bendrovių, nuolatos skrendančių iš Kauno, keleivių ir skrydžių apimtys sparčiai augo.
Iš viso vasaros sezono metu Lietuvos oro uostuose buvo siūlomos 79 unikalios kryptys. Iš Vilniaus oro uosto lėktuvai skrido 60-čia krypčių, Kauno – 20-čia, o iš Palangos oro uosto buvo skrendama 9-iomis kryptimis.
