Per 2017 m. užfiksuoti 3285 akcizinių prekių sulaikymo atvejai, kai tuo tarpu 2016 m. šis skaičius buvo 6 proc. mažesnis ir siekė 3088. Specialistai pastebi, kad šešėlinės rinkos mažėjimas galėtų būtų efektyvesnis, jei valdžia imtųsi ryžtingesnių ir nuoseklesnių veiksmų.
Šešėlio mažėjimas – ne tik valdžios nuopelnas
Šešėlinės rinkos dalis nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), remiantis Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) duomenimis, Lietuvoje praėjusiais metais siekė 24 proc. Per pastarąjį dešimtmetį šis skaičius sumažėjo 10 proc., 2007 m. šešėlinės rinkos dalis nuo BVP buvo lygi 30 proc.
Pastebimą šešėlinės rinkos mažėjimą akcentavo ir finansų ministerija.
„Šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje nuosekliai mažėja. Tai rodo, kad vykdomos priemonės (išmanioji mokesčių administravimo sistema, kitos vykdomos inovatyvios priemonės, pvz., kvitų žaidimas) yra efektyvios“, – portalui lrytas.lt teigė finansų ministerijos viceministrė Daiva Brasiūnaitė.
Tačiau šešėlinės ekonomikos traukimąsi klaidinga būtų sieti su vien su Vyriausybės vykdomomis priemonėmis.
Pasak LLRI ekspertės Ievos Valeškaitės, šešėlinės ekonomikos mažėjimas yra tiesiogiai susijęs su ekonomikos augimu: kai ekonomika auga, gyventojų ir įmonių finansinė padėtis gerėja, šešėlis pamažu traukiasi. Tai yra vienas iš esminių šešėlinės rinkos funkcionavimo dėsnių.
„Žvelgiant į pastarųjų metų kontekstą Lietuvoje, kelia nerimą tai, kad tam tikrais periodais, ekonomikai augant, šešėlis tam tikruose sektoriuose vis tik buvo linkęs didėti. Tai reiškia, kad mokesčiai akcizinėms prekėms buvo taip padidinti, kad net augant ekonomikai žmonės vis tiek rinkosi prekes įsigyti šešėlyje“, – pastebėjimais dalinosi LLRI ekspertė.
Priemonės šešėliui mažinti vertinamos nevienareikšmiškai
„Galvojant apie esamos Vyriausybės veiklas kovoje su šešėline rinka, džiugina tai, jog valdžia nemažai dėmesio skiria priemonėms, skatinančioms savanorišką mokesčių mokėjimą. Tai pozityvios ir akivaizdžių rezultatų duodančios priemonės. Vis tik labai aiškūs ir ryžtingi veiksmai, mažinantys šešėlį, nėra daromi“, – teigė I.Valeškaitė.
Finansų ministerijos viceministrė D.Brasiūnaitė atkreipė dėmesį, kad šiais metais Vyriausybė pasiūlė kompleksą priemonių, skirtų mažinti šešėlinę ekonomiką, pirmiausia orientuojantis į savanoriško mokesčių mokėjimo skatinimą.
Nuo 2019 m. sausio bus suteikta vienkartinė galimybė per 6 mėn. laikotarpį susimokėti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir delspinigių. Kartu bus skatinami „baltieji finansai“ – legaliai veikiančios ir mokesčius mokančios įmonės turės geresnes sąlygas dalyvauti viešuose pirkimuose, gauti bankų finansavimą.
Nuo kitų metų gyventojai taip pat bus skatinami įsigyti oficialiai apskaitytas paslaugas: gyventojai galės susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio už įsigytas pastatų, automobilių remonto, vaikų priežiūros paslaugas.
Vis dėlto specialistai pastebi, kad Vyriausybės sprendimai, susiję su šešėlinės ekonomikos mažinimu, gali būti vertintini dviprasmiškai.
„Iš vienos pusės, numačius galimybę susigrąžinti dalį išlaidų automobilio remontui, būsto remontui, auklių paslaugoms, pirkėjai, paslaugų vartotojai skatinami rinktis legalias paslaugas ir legalius jų tiekėjus. Kita vertus, tuo pačiu metu siūloma naikinti galimybę šitoms veikloms verstis pagal verslo liudijimą. Statybų, auklių, automobilių remonto paslaugos sudaro didelę dalį visų išduodamų verslo liudijimų. Verslo liudijimas yra viena paprasčiausių veiklos formų, kurią renkasi tie, kurie, gaudami daugiau pajamų iš savo veiklos, nori lįsti iš šešėlio“, – pastebėjo LLRI ekspertė.
Kontrabandininkai gyvena savo gyvenimą
Remiantis Muitinės departamento duomenimis, 2017 m. Lietuvos muitinė sulaikė prekių už 22,4 mln. eurų ir, palyginti su 2016 m., kai ši suma siekė 34,9 mln. eurų, sulaikytų prekių vertė buvo 36 proc. mažesnė.
Akcizinių prekių sulaikymo atvejų skaičius 2017 m. buvo lygus 3 285 ir, buvo 6 proc. didesnis nei 2016 m., kai sulaikymo atvejų skaičius siekė 3088.
Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus viršininko Vito Volungevičiaus teigimu, didžiąją visų sulaikytų prekių vertės procentinę dalį, tai yra net 86 proc., sudaro kontrabandos būdu gabenti tabako gaminiai. O baltarusiškos kilmės cigaretės 2017 m. sudarė net 60 proc. muitinės sulaikytų cigarečių kiekio.
LLRI ekspertė I.Valeškaitė, pastebėjo, kad tyrimai ir apklausos parodė, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojai vis dar renkasi veikti šešėlyje yra ta, kad veikti legaliai jiems paprasčiausiai per brangu.
Kokių priemonių reikia ir kokios naudojamos?
Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas V.Volungevičius atskleidė, kad priemonių spektras, kurias muitinė pasitelkia kovoje su kontrabandininkais, išties platus.
„Viena pagrindinių priemonių, padedančių užtikrinti tinkamą kontrolę ir kartu netrukdyti teisėtam prekių gabenimui, yra rizikos valdymas, atliekamas naudojant informacinę Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemą (RIKS). Tai leidžia muitinei iš anksto nuspręsti, kokie kroviniai turi būti tikrinami, kad būtų nustatyti pažeidimai arba jų išvengta, ir greitai atlikti muitinės formalumus nerizikingiems kroviniams“.
„Atliekant prekių, transporto priemonių, keleivių asmeninio bagažo muitinį tikrinimą, muitinėje taip pat naudojamos įvairios techninės priemonės: mobilioji kuro kiekio matavimo įranga, skirta lengvųjų automobilių kuro bakuose gabenamų degalų kiekiui nustatyti, metalo detektoriai, endoskopai, svarstyklės, kiti įrankiai ir prietaisai.
Taip pat atliekant tikrinimus naudojamos rentgeno kontrolės sistemos, tarnybiniai muitinės šunys, apmokyti surasti narkotines medžiagas, tabako gaminius ir grynuosius pinigus“, – teigė V.Volungevičius.
Kalbėdama apie efektyvų šešėlio mažinimą finansų viceministrė akcentavo, kad labai svarbus yra mokestinių procedūrų supaprastinimas ir jų perkėlimas į elektroninę erdvę. Būtent į tai, pasak D. Brasiūnaitės, ir orientuojasi VMI, ženkliai išplėsdama nemokamų paslaugų mokesčių mokėtojams skaičių.
Anot LLRI ekspertės I.Valeškaitės, kelias iš šešėlio yra labai aiškus – tai mokestinės naštos, draudimų ir reguliavimų mažinimas.
„Valstybės šešėlinės ekonomikos dydis priklauso nuo visuomenės supratimo ir požiūrio į šešėlinę ekonomiką. Ne vienas tyrimas parodė, kad šešėlinės ekonomikos lygį labiau lemia žmonių požiūris į šešėlį nei atgrasymo priemonės.
Dėl to priemonės, skirtos pagerinti mokestinių įsipareigojimų vykdymą, yra tiesiogiai susijusios su žmonių požiūrio į šešėlinę ekonomiką supratimu. Neatsitiktinai labiausiai apmokestinamų, reguliuojamų prekių ar paslaugų rinkose daugiausiai ir šešėlio“, – teigė LLRI ekspertė.
Papildomos lėšos būtų skirtos socialinei gerovei didinti
Pasak finansų ministerijos viceministrės D.Brasiūnaitės, šešėlio mažėjimas didintų Lietuvos piliečių socialinę gerovę.
„Jei ne šešėlis, viešosios paslaugos būtų dar kokybiškesnės, taip pat būtų didesnė socialinė piliečių gerovė. Mokėdamas mokesčius žmogus užsitikrina socialinę apsaugą ligos, motinystės atveju, valstybės išmokas senatvėje ir kaupia stažą, nuo kurio priklauso senatvės pensijos dydis.
Nuo šešėlinės ekonomikos nukenčia ir sąžiningas verslas, nes atsiduria nelygiose konkurencinėse sąlygose su mokesčių nemokančiu verslu“.
„Šešėlinei ekonomikai traukiantis, papildomai surenkami mokesčiai patektų į biudžetą ir būtų skiriami Lietuvos gyventojų pensijų, ligos, motinystės, bedarbio ir kitoms socialinės paramos išmokoms, sveikatos apsaugai, švietimui ir mokslui, krašto apsaugai, priešgaisrinei apsaugai, teisėsaugos sistemai, kultūrai, menui, sportui ir kitoms visuomenės reikmėms. Papildomos pajamos sudarytų didesnes galimybes visuomenės reikmių finansavimui.“, – portalui lrytas.lt sakė viceministrė.
LLRI ekspertė I.Valeškaitė atkreipė dėmesį, kad, galvojant apie biudžeto pajamų praradimus ir jų panaudojimą, nereiktų apsiriboti vien šešėlinės ekonomikos ir nesumokėtų mokesčių sąvokomis.
„Reiktų suprasti, kad kai kurie dalykai nėra šešėlis, tačiau taip pat yra biudžeto pajamų praradimai. Pavyzdžiui, dėl to, kad dalis Lietuvos gyventojų dėl aukšto maisto produktų pridėtinės vertės mokesčio apsiperka Lenkijoje, biudžetas netenka pajamų, kurias į biudžetą surinktume, jei tos pačios prekės būtų perkamos Lietuvoje“, – pastebėjo ekspertė.
