Sostinės T.Kosciuškos gatvėje įsikūrusi nedidelė krautuvėlė jau daugiau nei pusmetį traukia ekologiškų produktų gerbėjus, ieškančius kruopų, makaronų ir kitokių maisto produktų.
Panašių parduotuvių yra ne viena, ir ne tiktai didmiesčiuose. Tačiau „Alpana Unpacked“ išsiskiria tuo, kad joje stengiamasi išsiversti be pakuočių.
Idėją paskatino motinystė
Įžengus pro krautuvėlės duris nosį kutena įvairių kvapų gama. Tvarkingai kabo sklidinai įvairių kruopų, sėklų ir riešutų pripildyti stikliniai dozatoriai. Ant lentynų išrikiuoti stiklainiai su makaronais ir džiovintais vaisiais.
Viduryje nedidelės salytės stovi ekologiškais vaisiais ir daržovėmis nukrautas prekystalis. Pasieniui sustatyti šaldytuvai ir šaldikliai su pieno produktais ir įvairiais šaldytais pusgaminiais. Daugelis produktų čia sveriami.
Parduotuvės įkūrėja – su iš Turkijos kilusiu verslininku susituokusi ir du vaikus auginanti vilnietė Ana Gezer. Prieš šešerius metus, paskatinta motinystės, sostinėje ji ėmėsi prekybos ekologiškais produktais.
„Palikusi samdomą darbą nutariau, kad noriu pradėti savo verslą. Juolab kad Vilniaus universitete baigiau verslo ekonomikos ir vadybos magistro studijas.
Siekiau veikti ką nors prasminga, todėl kilo idėja prekiauti ekologiškais maisto produktais“, – verslo pradžią prisiminė ji.
Teko įtikinėti gamintojus
Tačiau bėgant metams vien internetinės ir didmeninės ekologiškų produktų prekybos smulkiesiems prekeiviams moteriai pasirodė per maža.
„Su vyru esame gyvenę ir Rusijoje, ir Turkijoje, tad parduotuvės be pakuočių koncepcijai nemenkos įtakos padarė tradicinės turkiškos parduotuvės, kuriose maisto produktai sukrauti atvirai, viską galima apžiūrėti, pauostyti, paragauti.
Plėtodama savo verslą ir norėdama prisidėti prie vartotojų sąmoningumo skatinimo po kelerių metų nusprendžiau, kad atėjo laikas Lietuvoje atidaryti parduotuvę, kurioje pirkėjai galėtų rasti kuo daugiau nesupakuotų sveikų produktų“, – pasakojo A.Gezer.
Parduotuvės koncepcija buvo aiški, tačiau, pasak pašnekovės, daugiau klausimų kilo įvairioms tarnyboms.
„Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei ekologiškus produktus sertifikuojančios įstaigos specialistams dėl mano idėjos iškilo nemažai klausimų. Lengva nebuvo. Juk buvome pirmieji, kurie nutarė ekologiškus produktus pardavinėti nesupakuotus. Higienos atžvilgiu būtų idealu, jei viskas būtų supakuota“, – teigė A.Gezer.
Pasak verslininkės, iki parduotuvės atidarymo ji jau buvo subūrusi įvairių sausųjų, biriųjų produktų tiekėjų tinklą. Tarp jų esama ne tik lietuviškų ūkių, nes ekologiškai produkcijai taikomi labai griežti standartai, o lietuviams jų laikytis tinkamai ne visuomet pavyksta.
Tačiau susitarti dėl pakuočių ne su visais tiekėjais buvo paprasta, ypač su naujais. „Daugiau keblumų kilo dėl tų produktų, kuriais iki tol neprekiavome, pavyzdžiui, pieno produktų.
Prašai ūkininko nedėti savo produkto į polietileninį maišelį, tiesiog atvežti, arba iš tortų, pyragų gamintojų reikalauji nevynioti jų į plėvelę ir nedėti į plastikines dėžutes. Ne visi iškart tokius prašymus suprato.
Gamintojai gūžčiojo pečiais, aiškino – „bus negražu“, „kaip jūs atiduosite“. Todėl patiems tiekėjams pirmiausia reikėjo priprasti nenaudoti pakuočių“, – pasakojo parduotuvės savininkė.
Siūlo atsinešti savo tarą
Viskas čia apgalvota taip, kad kuo mažiau kenktų aplinkai. Net biriųjų produktų dozavimo indai ne plastikiniai.
„Tokių iš karto griežtai atsisakiau – užtrukome, bet suradome stiklinių“, – sakė A.Gezer.
Su žmonėmis, kurie pasirenka gyvenimą be šiukšlių, verslininkė nuolat diskutuoja apie tai, kad svarbu į šį kelią ateiti sąmoningai. To ji bando išmokyti ir savo klientus.
Užrašas kreida ant parduotuvės sienos skelbia, kad visiems, atsinešusiems savo tarą, taikoma dešimties procentų nuolaida pirkinių krepšeliui. Čia pat galima nusipirkti daugkartinių medžiaginių maišelių, o už prekės supakavimą į popierinį irgi teks susimokėti.
Anot verslininkės, vyresni žmonės apsidžiaugia, kad gaus nuolaidą, bet yra ir tokių, kurie prašymą susimokėti už maišelį priima ne taip palankiai.
„Pirkėjams leidžiame atsinešti savo stiklinę tarą, ūkininkai į ją įpila pieno, kefyro, įdeda jogurto ar varškės“, – vardijo A.Gezer.
Tačiau už kokybę, jei stiklainis atnešamas nevisiškai tinkamai išplautas, atsako patys klientai.
Tiesa, „Alpana Unpacked“ pakuočių visai išvengti nepavyksta. Pavyzdžiui, ekologiška mėsa pardavinėjama vakuumuota.
Nemažai supakuotų produktų skirti vaikams ir kūdikiams.
„Mažesniais kiekiais ne visko, kas ekologiška, galima surasti be pakuočių. Bet mes nuolat svarstome visas alternatyvas – dėl pakuočių be plastiko ar perdirbamų“, – teigė verslininkė.
Galima teršti mažiau
Socialiniuose tinkluose besiburiantys sąmoningi vartotojai, kurie pasirenka gyvenimą be šiukšlių, nuolat dalijasi vietomis, kuriose galima apsipirkti su savo tara. Šiame sąraše jau atsidūrė ne tik „Alpana Unpacked“.
Geografijos mokytoja Gintarė Dambrauskaitė, ne vienus metus propaguojanti saikingą vartojimą, pasakojo, kad biriųjų ir pilstomų produktų galima įsigyti tiek specializuotose parduotuvėse, tiek turgavietėse, o kai kurių – ir didžiuosiuose prekybos centruose.
„Jeigu pakuotės išvengti nepavyksta, tuomet reikia pagalvoti, kokią ją perkame, ar ji tik viena, ar kelios. Pavyzdžiui, salotas geriau tuomet rinktis supakuotas į vieną maišelį, o ne į dėžutę ir maišelį. Taip pat reikia gerai apsvarstyti, ar pakuotė iš tiesų bus perdirbama“, – patarė „Zero Waste“ (išvertus iš anglų k. – nulinės taršos) idėjų besilaikanti moteris.
Išradėjai siūlo idėjas
Kuo pakeisti visiems įprastas plastiko pakuotes? Mokslininkai jau seniai mėgina sukurti tokias, kurios visiškai neterštų aplinkos.
Prieš porą metų JAV buvo pagaminta valgomoji plėvelė iš pieno baltymų. Bandymai daromi daugybėje pasaulio laboratorijų.
Tyrėjai ir maisto pramonės koncernai lenktyniauja, kam pirmam pavyks pagaminti pigią, ekologišką ir maistui tinkamą pakuotę.
Antai Poznanės universiteto industrinio dizaino specialybės absolventė Roza Rutkowska sukūrė žemėje per kelias paras suyrančią maisto pakuotę, kurią net galima suvalgyti kartu su produktu.
Įdomu tai, jog tokia pakuotė užauga savaime specialiame tirpale, kurį pats pasidaryti įstengtų kiekvienas žmogus. Mat tam, be vandens, reikia dar dviejų elementų – japoniško arbatos grybo kombučios ir cukraus.
Kombučioje esančios celiuliozės bakterijos fermentuoja cukrų, o cheminio proceso metu vandens paviršiuje ima formuotis membrana. Ji per dvi savaites virsta plonu celiulioziniu audiniu, primenančiu parduotuvėse dalijamus nemokamus plastikinius maišelius.
Audinio dydis priklauso nuo to, kokiame inde buvo užaugintas.
Toks ekologiškas maišelis gali pakuotei būti naudojamas pusmetį, bet užkasus į žemę suyra per kelias paras.
R.Rutkowskos manymu, tokias pakuotes turėtų pamėgti ir patys jas auginti ekologine žemdirbyste užsiimantys ūkininkai.
R.Rutkowska valgomąją maisto pakuotę pademonstravo Lodzėje vykusiame tarptautiniame dizaino festivalyje, bet jos išradimas nuskambėjo visame pasaulyje.
Mergina nemano, kad viena pati yra pajėgi pradėti masinę gamybą, – jos nuomone, likusį darbą užbaigs kokia nors tarptautinė kompanija, o netolimoje ateityje valgomoji pakuotė bus naudojama prekybos centruose. (ELTA)
Lietuvoje apribojimai – nuo kitų metų
Daugelyje pasaulio valstybių ar regionų jau uždrausti įvairaus dydžio ar storio plastiko maišeliai. Tiesa, ne visuomet pavyksta išvengti incidentų – antai šįmet įvedus panašų draudimą Australijoje įsiutę pirkėjai netgi griebėsi smurto prieš pardavėjus.
O, pavyzdžiui, nedidelėje Indijos Sikimo valstijoje plastiko maišelių atsisakyta dar 1998 metais. Dabar Sikimo sostinės Gangtoko turgavietėje žmonės vaikšto su medžiaginiais maišeliais, o pamiršusieji jų gali įsigyti čia pat. Produktai parduodami įvynioti į figmedžių lapus.
Lietuvoje nuo kitų metų nebebus galima nemokamai dalyti maišelių, kurių sienelių storis siekia daugiau nei 15 mikronų.
Tiesa, toks dar 2016 m. Seimo priimtas įstatymas labiausiai atsilieps nebent batų, drabužių ar panašioms parduotuvėms, nes įprastuose prekybos centruose storesni maišeliai jau senokai apmokestinti.
Netrukus ateis ir vienkartinių indų eilė
Šią savaitę Europos Parlamentas nutarė, kad nuo 2021-ųjų visoje ES bus uždrausti vienkartiniai plastikiniai daiktai, – stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai ir pakeliai, ausų krapštukai ar balionų lazdelės.
Kai kurie kiti plastiko gaminiai, pavyzdžiui, gėrimų buteliai, turės būti surenkami atskirai, o iki 2025 m. ne mažiau kaip 90 proc. jų turi būti perdirbama.
ES taip pat siekia mažinti plastikinių cigarečių filtrų naudojimą – numatyta, kad iki 2025 m. jų tarša turėtų sumažėti perpus, o iki 2030-ųjų – 80 proc. Skaičiuojama, kad viena nuorūka jūroje gali užteršti nuo 500 iki tūkstančio litrų vandens, o išmesta pakelėje ji suyra tik per 12 metų. Cigarečių filtrai yra antra pagal paplitimą plastikinė šiukšlė.
